I. Antanaitienė šį prekybos centrą prižiūri nuo 2011 metų, o daugiau nei 20 metų šiame šeimos versle sukasi ir Irmos anyta. Būtent ji tapo verslumo pavyzdžiu vos pilnametystės sulaukusiai Irmai.
„Iš pradžių tebuvo vienas angaras, vėliau, verslui plečiantis, jų atsirado daugiau“, – pasakojo Irma.
Anot jos, dabar ši dėvėtais drabužiais klientus viliojanti vieta – bene didžiausia visoje Lietuvoje.
„Nesu girdėjusi, kad būtų didesnių“, – pridūrė pašnekovė.
Plūsta žmonės ne tik iš Lietuvos
Savaitgaliais į angarus ima plūsti pirkėjai. Automobilių eilės nusidriekia tolyn kelis šimtus metrų, kur prasideda asfaltuota gatvė.
„Žmonės apie šią vietą sužino perduodami informaciją iš lūpų į lūpas. Žinoma, yra ir reklamos, pavyzdžiui, mieste. Bet didžiausia dalis pirkėjų ateina sužinoję iš kitų pirkėjų“, – pasakojo angarų šeimininkė I. Antanaitienė.
Nors panevėžiečiai jau tapo išrankesni, į angarus norvegams nebereikalingų daiktų įsigyti atkeliauja tiek mūsų tautiečiai, tiek kaimynystėje gyvenantys latviai, tie Lietuvoje dirbantys ukrainiečiai.
„Atvyksta ir iš kaimų, ir iš sostinės. Galima sakyti, kad iš visos Lietuvos. Na, ir žinoma, užsieniečiai – dažniausiai iš Latvijos ar Ukrainos“, – teigė verslininkė.
Kainos: nuo 10 ct iki 20 eurų
Prekybos angare prekių iš Norvegijos kainos – įvairios, tačiau retai kada viršija 20 eurų. Pavyzdžiui, kai kurios knygos kainuoja 10 ct. Kitos smulkmenos – po 30 ct. Tuo tarpu už kokybišką striukę ar paltą teks pakloti ir 15 ar 20 eurų. Tad dėl prekių įvairovės ir itin skirtingų kainų verslininkė klientų stoka nesiskundžia.
„Tačiau retai kada kas nors kainuoja labai brangiai. Mes labiau žaidžiame kiekiu, o ne kaina“, – patikslino pašnekovė.
Tokių – tiek pigių, tiek brangesnių – prekių į Lietuvą iš turtingos Skandinavijos atkeliauja pilni konteineriai. Kas antrą penktadienį išpakuojama, sukabinama ir į prekybą paruošiama net 8 tonos
įvairiausių prekių. Žinoma, tokie kiekiai produkcijos iš emigrantų rojaus atgabenami sunkvežimiais.
„Po naujos siuntos išpardavimų nebūna. Vėliau prekės gali kainuoti perpus pigiau ar net ir dar daugiau“, – nuolaidų schemą atskleidė I. Antanaitienė.
Tačiau tam, kad tos 8 tonos norvegiškų lobių būtų išpakuota ir paruošta, reikia būrio darbuotojų. Jų čia – net 15. Drabužius, avalynę, žaislus ir kitas prekes, kurių norvegams nebereikia, lietuviai sandėliuose rūšiuoja nepaisant oro sąlygų – žiemą per šalčius, vasarą – per karščius. Visa tai – kad pirkėjai būtų patenkinti.
O DELFI Stilius, pasisukinėjęs drabužių angaruose, surado stilingų ir ypatingų aprangos derinių, kuriuos kartu su modeliu pristato savo skaitytojams.
Pavyzdžiuose – aprangos variantai bei orientacinės kainos.
1. Suknelė su žvyneliais – 2 eurai
2. Balta suknelė – 1,20 euro
3. Vintažinė paryžietiška suknelė – 3 eurai
4. Balta suknelė be rankovių – 6 eurai
5. Languota suknelė – 4 eurai
6. Gėlėta suknelė – 4 eurai
7. Palaidinė 2 ir sijonas 3 – 5 eurai
8. Palaidinė 2,60 ir sijonas 5 – 7,60 euro
9. Blizganti suknelė – 7 eurai
10. Kelnės 2 , megztukas 2, palaidinė 1,80 – 5,80 euro
11. Kelnės 1,80 ir palaidinė nuogais pečiais 4 – 5,80 euro
12. Kelnės 1,80 ir balta palaidinė 2 eurai – 3,80 euro
13. Klasikinės kelnės 2,30 ir raudona palaidinė 2 – 4,30 euro
14. Tamprės 3,20 ir palaidinė 2,60 – 5,80 euro
15. Kelnės 2, palaidinė 1,80, skarelė 0,60 – 4,40 euro
16. Pilki džinsai 2 ir balta liemenė 2,30 – 4,30 euro
17. Balta palaidinė 1,50 ir kelnės 3,20 – 4,70 euro
18. Rožinė palaidinė 3,20 ir kelnės 3,20 – 6,40 euro
19. Juoda palaidinė 1,50 ir kelnės 3,20 – 4,70 euro
20. Gėlėta palaidinė 4 ir kelnės 3,20 – 7,20 euro
21. Odinė striukė 7, palaidinė 2, kelnės 3,20 – 12,20 euro
22. Balta striukė 4, palaidinė 2, kelnės 3,20 – 9,20 euro
