E. Guzevičiūtė globalioje mados pramonėje kaip žuvis nardo daugiau nei dešimtmetį. Iki šiol dirbusi tik su užsienio kompanijomis, didmenos pardavimų specialistė pirmą kartą savo profesinėmis žiniomis jau netrukus su vietos dizaineriais dalysis Lietuvoje.
– Kaip prasidėjo Jūsų karjera mados pasaulyje?
– Po meno ir dizaino studijų Italijoje pasitaikė proga sutikti Giambattistą Valli, kuris tuo metu buvo jaunas ambicingas dizaineris. Jis man ikvėpė norą išbandyti savo jėgas mados versle.
Neturėjau nė kruopelės patirties, tad teko daryti daugybę įdomių darbų ir tuo pačiu stebėti kaip gimsta kiekviena kolekcija, nuo pačios pradžios, asistuojant dizaineriui su medžiagų, modelių rinkimu, kainų peržiūra, lookbook’ų fotografavimu ir kūrimo iki tarptautinių rinkų analizės, naujų klientų paieškos ir verslo projekcijų.
– Ilgą laiką glaudžiai dirbusi su vienu nedaugelio haute couture dizainerių Giambattista Valli Milane, prieš kelerius metus nusprendėte patraukti į Londoną, kur Jūsų klientų rate atsirado ir mados gigantai, ir dar tik karjerą pradedantys dizaineriai. Kas pastūmėjo pokyčiams?
– Dirbti su Giambattista Valli buvo viena iš vertingiausių ir įdomiausių patirčių, bet labai traukė ir jauni talentingi kūrėjai iš visiškai skirtingo konteksto. Londonas buvo ir yra labai įdomus mados „verdantis puodas“ (angl. „melting pot“), trykštantis ypatinga kūrybine energija, kur sugyvena skirtingi ir unikalūs mados pasauliai – nuo ekstremalaus avangardo iki klasika persisunkusios aukštosios mados.
– Gal galėtumėte trumpai apibūdinti savo kaip pardavimų agentės vaidmenį bendradarbiaujant su mados ženklu?
– Aš kuriu verslo kontaktus tarp mados ženklų ir parduotuvių, organizuoju showroomus pagrindinėse mados sostinėse, surengiu susitikimus su klientais, sudarau užsakymus ir taip pat prižiūriu ir seku, kad užsakymai laiku pasiektų parduotuves, taip pat užsiimu vadinamųjų laikinųjų parduotuvių (angl. „pop up store“) ir nedidelio formato didmenos mugių (angl. „trunk show“) organizavimu.
Kai pirmą sykį susitinku su dizaineriais, man labai svarbu detaliai išklausyti jų idėjas ir ambicijas. Tai labai padeda suprasti, kur jie norėtų matyti savo kolekcijas, kokie geografiniai regionai bei rinkos juos domina, ar jie savo mados ženklą labiau įsivaizduoja universalinėse parduotuves.
T.y., mados visatoje tarp daugybės kitų ženklų, ar elitiniuose butikuose, kurie yra mažesni, su išrankesniais, bet nuolatiniais klientais, ar vadinamose koncepcinėse parduotuvėse (angl. „concept stores“) kur mada yra originaliai miksuojama su dizaino, namų dekoravimo ar meno objektais, ar vis labiau įsigalinčiose internetinėse parduotuvėse. Kaip matote, kelių išties daug.
Ypatingai svarbu suvokti, kokią poziciją vienas ar kitas mados ženklas nori užimti tarptautinėje rinkoje ir koks yra jo galutinis klientas, kuris, pravėręs parduotuvės duris, ras jį dominančio dizaino rūbą su atitinkama kokybe ir adekvačią kainą. Bendradarbiaudama su pradedančiais dizaineriais, be verslo struktūros bei strategijų sudarymo, prisidedu prie kolekcijos kūrimo proceso – nuo konsultacijų dėl asortimento (angl. „range planning“) iki kainų architektūros bei pardavimams skirtų katalogų sudarymo.
– Ar teko dirbti su lietuviškais mados ženklais?
– Neteko, ir taip yra vien dėl to, kad neturėjau progų susitikti su lietuvių dizaineriais, nes ilgą laiką gyvenau užsienyje ir ištikimai dirbau tik su Giambattista Valli.
– Industrijoje kalbama apie mados sujudimą vadinamojoje naujojoje Europoje, buvusiose Rytų bloko šalyse. Ar pritariate, kad šis sujudimas stiprėja?
– Visiškai pritariu, ir tikrai įdomu stebėti, kaip mados pramonės dėmesys vis dažniau krypsta į tos naujosios Europos talentus.
– Kaip manote, kodėl vyksta pokyčiai mados geografijoje ir kuo mūsų regionas patrauklus Vakarų pasaulio ar galbūt daug mados vartojančių tolimųjų Rytų užsakovams?
– Po neįtikėtinos ruso Gosha Rubchinsky ir gruzino Demna Gvasalia sėkmės istorijų, pristatant kolekcijas su Rytų Europos kultūrų ir subkultūrų elementais, Vakarų ir tolimųjų Rytų užsakovai ypač susidomėjo ir kitais, kartais sunkiai atrandamais šio regiono jaunais kūrėjais.
Gosha Rubchinsky kolaboracija su „Burberry“:
Verta paminėti, kad speciali Gosha Rubchinsky kolaboracija su „Adidas“ įvyko Kaliningrade, o to mados pasaulyje dar nebuvo. Norėčiau pažymėti, kad ir skirtingų konceptų mados ženklai sulaukia didžiųjų užsakovų dėmesio, pavyzdžiui, tokius dizainerius kaip Lena Lumelsky ar Vita Kin galima rasti didžiausiose fizinėse ir internetinėse parduotuvėse, tokiose kaip „Dover Street Market“ ar „Net-A-Porter“.
– Kelias į tarptautinę rinką nėra tiesus. Ar pastebite besikartojančias klaidas, kurias daro jauni mados ženklai?
– Žinoma, kelias į tarptautinę rinką yra nusėtas daugybės kliūčių, ir jauniems dizaineriams nėra lengva prasiveržti pro tą „manęs niekas nežino“ uždangą ir būti pamatytiems bei įvertintiems pasaulinio lygio mados žinovų.
Iš savo patirties pastebėjau, kad kai kurie jauni dizaineriai investuoja visus išteklius į grandiozinius mados šou su labai įspūdinga kolekcija, kuri puikiai tinka žurnalų fotosesijoms ir išskirtiniams renginiams, bet atėję pirkti kolekcijos užsakovai neranda nė vieno produkto, kuris būtų tinkamas nešioti ir būti parduodamam parduotuvėje. Rasti kompromisą tarp meninio ir komercinio įvaizdžio yra nuolatinis kiekvieno dizainerio iššūkis.
– Gegužės 19-ąją pirmą kartą vesite profesinį seminarą dizaineriams savo gimtinėje. Ar anksčiau nebuvo noro profesinio kelio susieti su lietuviška mada?
– Bus tikrai įdomu pravesti seminarą ir pasidalinti profesinėmis žiniomis su Lietuvos dizaineriais. Vien dėl to, kad gyvenau toli ir apie dešimtmetį dirbau išskirtinai su vienu dizaineriu, tiesiog nebuvo progos iš arčiau patyrinėti ir susipažinti, kas vyksta Lietuvos mados padangėje.
Manau, kad šis seminaras bus tikrai puiki proga ir man pagilinti žinias apie talentingus Lietuvos kūrėjus.
Labai norėčiau padėkoti mados profesionalams Ievai ir Arnoldui (aut. past. Ieva Zubavičiūtė ir Arnoldas Remeika), kurie mane pakvietė į šį įdomų projektą.
