Parodos metu pristatoma dešimt „Chanel“ suknelių iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos, kai kurios iš jų haute-couture pasiūtų 1930 metais. Čia pristatomi ir kiti „Chanel“ daiktai: kvepalų buteliukai, papuošalai.

Chanel mados namų suknelių paroda
Foto: DELFI / Modesta Meškė

Taip pat galima išvysti ir keletą nuotraukų iš Jean Leymarie knygos „Chanel“.

Gabrielle Chanel (Lipnitzkio nuotrauka, 1937 m.)
Foto: DELFI / Modesta Meškė

Apie Chanel gyvenimą, kūrybą ir darbus Aleksandras Vasiljevas parodos lankytojams pasakojo:

„Chanel – nacionalinis prancūzų mitas. Žinoma pati asmenybė, jos kūryba, gyvenimas, istorijos, milžiniškas poveikis pasaulinei madai buvo toks didelis, kad prancūzų madoje jos vardas dažniausiai cituojamas kaip ir Dior.

Chanel visada stengėsi išsaugoti paslaptį aplink save. Paslaptis gaubė jos gimimo vietą, taip pat šeimyninį gyvenimą, vyrus, kurie ją supo, žmones, kurie dirbo šalia ir ypač amžių. Tai buvo moteris koketė. Ji gimė 1883 metais rugpjūčio 19 dieną. Gimti XIX a. pabaigoje niekaip netiko moteriai, kuri norėjo būti visada jauna. Todėl jau 1900-aisiais ji norėjo būti berniukiška 1925-ųjų moterimi ar 1930-ųjų Čarlstono šokėja. Chanel buvo daug vyresnė, nei tas įvaizdis, kuri ji kūrė apie save. Chanel turėjo ilgus plaukus, dėvėjo korsetus, ilgas sukneles, bet jos darbai kalbėjo visai apie kitus dalykus. Tiesa, ji buvo viena pirmųjų emancipuotų prancūzų moterų. Nusikirpo trumpai plaukus, buvo liekna, todėl jai nereikėjo korseto.

Ji mylėjo vyrus, mėgo pramogas, ypač žirgų lenktynes. Visi Chanel supantys vyrai buvo žirgų fanatikai, dažnai lankėsi hipodromuose. Jai tai buvo gamtos, jėgos simbolis.

Chanel niekada negavo meninio išsilavinimo. Ji niekada nelankė Dailės akademijos nei mados mokyklos. Ji buvo našlaitė. Chanel motina mirė labai jauna. Tėvas ją paliko anksti. Ji buvo auklėjama Aubazine mieste Prancūzijos centre pas vienuoles, šaltoje ir gan baisioje vietoje. Lankiausi ten. Didelis vienuolynas, iš dalies sugriautas per Prancūzijos revoliuciją, su didžiulėmis akmeninėmis sienomis, šaltais miegamaisiais palėpėse. Pirmieji Chanel žingsniai buvo Moulins mieste Overnėje. Čia ji pradėjo dirbti parduotuvėje „A Sainte Marie“. Chanel pardavinėjo nėrinius, sagas, kabliukus... Ji nemokėjo gerai siūti, tik su siuvimo mašina, nes Aubazine vienuolyne išmoko siūti mažas juodas sukneles kitoms našlaitėms, tai buvo mergaičių pareiga siūti tokias sukneles.

Būdama išskirtine moterimi turėjo pasisekimą tarp vyrų. Vyrai daug pagelbėjo jos gyvenime. Pirmasis buvo Etienne Balsan, gan turtingas aukštuomenės vyras. Jis pristatė Chanel visuomenei. Draugystė su prancūzų aktore Emilienne d'Alençon dėka Chanel tapo žinoma.

Ji atvyksta į Paryžių, kur žengia, pirmuosius žingsnius skrybėlių pasaulyje. Chanel dažnai lankėsi žirgų lenktynėse, o ten reikėjo skrybėlių jai ir kitoms ponioms. Jos skrybėlės buvo kuklios, bet kūryba nuoširdi.

1921 metais gimė juoda suknelė, iš kart po karo. Chanel mėgo triko, tinklelį, modernias medžiagas. Ji žvelgė labai toli, matė XXI amžiaus moterį. Chanel tapo artima Serge de Diagelev, rusų baleto kūrėjo draugė. Daug žmonių kuriems ji kūrė, buvo rusų emigrantai, kaip jos geriausia draugė Misia Serte, lenkų kilmės, žinomas kompozitorius Igor Stravinsky, aukštosios mados modeliai: gruzinų princesė Eristof šervasidžė, šviesiaplaukė rusė Gali Baženov, atvykusi iš paties Vladivostoko iki Paryžiaus pristatyti Chanel darbus, Laidija Abdi, kita žymi rusų manekenė, ištekėjusi už anglų aristokrato.

Chanel trečio dešimtmečio darbai išprovokavo sąmyšį. Chanel tapo pasauline mados žvaigžde. Tuo metu ji žengia pirmuosius žingsnius kostiumų kūrime. Vienas iš jų pristatomas mūsų parodoje Vilniuje.

Ji skaudžiai nukentėjo nuo 1929 metų ekonominės krizės. Ir tada Chanel nusprendžia keliauti į Holivudą, pabandyti savo laimę pas amerikiečius. Ten taip pat sėkmė jos neaplankė, bet jau 1921 metais ji sukuria pirmuosius kvepalus „Chanel No.5“. Daugelis moterų juos pamėgsta. Šiuos kvepalus sukūrė „nosis“ iš Maskvos Ernest Beaux, prancūzas dirbęs imperatoriškoje kvepalų gamykloje Rallet. Būtent šie kvepalai išgarsino Chanel vardą visame pasaulyje.

Didžioji Chanel konkurentė buvo italė Elsa Schiaparelli, ji jos nekentė. Normalu, kad kita moteris, jaunesnė, kurianti spalvingas sukneles, o Chanel dažniausiai kūrė juodos, baltos, pilkos spalvų drabužius. Kova buvo pralaimėta 1940 metais, kai vokiečiai okupavo Prancūziją. Chanel uždarė savo mados namus, taip pat ir Elsa Schiaparelli, bet Schiaparelli išvyko į JAV dirbti Raudonajame kryžiuje, o Gabrielle Chanel pasiliko Paryžiuje. Ir ne bet kur, o Rico viešbutyje, kur ji sutinka kitą savo gyvenimo meilę, vokiečių aukšto rango nacių pareigūną. Turbūt ši pažintis išsaugojo jos gyvybę ir suteikė geras gyvenimo sąlygas (restoranai, opera), bet deja neišsaugojo mados namų. Šie pavojingi meilės ryšiai labai brangiai kainavo Chanel. 1944 metais, kai Paryžius buvo išlaisvintas, ji buvo priversta palikti miestą dešimčiai metų, įsikūrė Lozanoje, Šveicarijoje. Gyveno prabangiame viešbutyje, vėliau name. Ji buvo vieniša, bet turėjo drąsos 1954 metais sugrįžti su griausmu. Kaip grįžti dirbti, kai tau 71-eri? Kas galėtų tai padaryti? Chanel sugebėjo. Jos pirma kolekcija spaudoje buvo sutikta labai blogai. Žmonėms dar buvo gilūs karo prisiminimai, jei matė darbus moters, kuri dirbo vokiečiams, bet Chanel buvo aukščiau visų. Ji dirbo gerai, atsikovojo savo žvaigždės vietą jau 1955 metais. Sėkmė ją išgarsino. Visos svarbios pasaulio moterys užsakinėjo kostiumėlius: Monako princesė Grace, buvusi amerikiečių aktorė Grace Kelly, Romy Schneider, modelis ir nuostabi aktorė, ponia Georges Popidou, kuri daug užsakinėjo pas ją. Reikia pasakyti, kad Chanel pasiekė šlovės aukštumas, bet septintasis dešimtmetis kūrė kitą stilių, mini sijonų stilių. Chanel tai buvo nepriimtina.

„Rodyti moters kelius, koks siaubas!“, – sakė Chanel.

O jaunimas norėjo tik Mini, šokti tvistą, klausyti „YėYė“, Sylvie Vartan, Johnny Hallyday ar Mireille Mathieu, jiems nepatiko tiesūs, kelius dengiantys sijonai. Todėl nuo 1965 metų Chanel šlovė po mažu blėso. Gyvenimo pabaigoje ji buvo labai sena ir ligota. 1971 metais mirė palikdama laišką, kur prašė palaidoti ją Šveicarijoje, šalyje, kuri ją priėmė, mylėjo. Dabar Chanel ilsisi Lozanos kapinėse, o ne Paryžiuje ar Overnėje, kur ji gyveno jaunystėje.

Paslaptis vis dar gaubia jos vardą. Jos mados namai klesti, pardavimai auga. Mūsų paroda norėtumėme šiek tiek parodyti Chanel kūrybą, įžvalgas ir jos talentą atpažinti šiuolaikinės moters poreikius.“

„Chanel“ mados namų suknelių paroda „Kelionės ir kūryba“ veiks iki 2018 m. sausio 3 d. Prancūzų institute Lietuvoje, Didžioji g. 1, Vilnius. Parodos lankymas nemokamas.