– Ką simbolizuoja naujausia sporto mada, kokį įvaizdį ji kuria?

– Gyvename aktyviais laikais. Sportinė mada vis dažniau susilieja su tuo, ką dėvime kiekvieną dieną. Kasdieniai drabužiai įgauna vis daugiau sportinių elementų ir yra gaminami iš techninių audinių. Pati sportinė apranga įgauna dar laisvesnį, stilingesnį pavidalą. Ji prisitaiko prie gatvės stiliaus, todėl sportiniai drabužiai ryškėja, tampa savotišku pareiškimu apie asmenybės individualumą.

– Kokius ryškiausius pokyčius pastebite naujausiose sporto mados tendencijose?

– Sportinė apranga universaliai krypsta prie techniško, futuristinio įvaizdžio. Jį kuria metalo blizgesio akcentai ir tarsi švytinti balta spalva. Jeigu jie skirstomi į atskirus spalvų blokus arba aprangoje panaudojami grafiniai elementai, jie visada brėžiami pagal kūno linijas.

Pavyzdžiui, tamprėse susijungiantys audiniai pabrėžia kojų siluetą, o striukės elementai pabrėžia liemenį ar nugaros liniją. Tokie monochrominiai skaidymai atrodo šiuolaikiškai, išryškina drabužio techninį ištobulinimą.

– Ar lietuvių kūrėjų darbuose taip pat įžvelgiate naujausias mados tendencijas? Ar skirtingos šalys yra linkusios individualiai adaptuoti ir interpretuoti sporto tendencijas?

– Kiekvienas mados kūrėjas universalias idėjas suvokia ir adaptuoja savaip. Be abejo, naujausios sportinės tendencijos ryškios ir naujausiose Lietuvos dizainerių kolekcijose.

Galima pastebėti, kad dizaineriai vis drąsiau naudoja patvarius ir lengvai prižiūrimus sportinius audinius, įdomesnes spalvų kombinacijas, nebijo maišyti klasikinio ir sportinio stiliaus. Jie parenka savam klimatui reikalingas drabužio funkcijas, taip pat kartais įterpia įdomesnių etno motyvų ar tautinio kostiumo elementų.

– Ar svarbu kuriant žiemos olimpinę aprangą atsižvelgti į vyraujančias mados tendencijas?

– Kuriant olimpinę aprangą, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kas šiuo metu aktualu, kokia estetika vyrauja. Vien nacionalinių motyvų ar patogumo tikrai neužtenka. Sportininkai yra savo šalies ambasadoriai, jos įvaizdį kuriantys ne tik pasiekimais, bet ir komandine apranga. Gerų pavyzdžių tikrai yra. Beveik visuomet puikiai atrodo Didžiosios Britanijos, Kanados, Ispanijos sportininkai. Jų drabužiai atskleidžia nacionalinį identitetą, komandinę dvasią, atrodo sportiškai ir reprezentatyviai.

„Turėjau galimybę įvertinti ir Pjongčango žiemos olimpinėms žaidynėms skirtą Lietuvos aprangą. Smagu, kad, kurdamas šias aprangas, „Audimas“ įsigilino į šiuolaikines sporto mados tendencijas.“

Žvelgdama į 2018 m. žiemos olimpinių žaidynių kolekciją, visų pirma atkreipiau dėmesį į metalo blizgesį turinčias detales, įvairiu intensyvumu perteikiamus grafinius raštus bei kelių skirtingų faktūrų derinius. Labiausiai sužavėjo subtiliai ir moderniai perteiktos etno detalės bei kontrastinga spalvų paletė.

– Sporto mados tendencijos galioja tiek šiltajam, tiek šaltajam sezonams. Ar kuriant žiemos sporto aprangą galioja kitokios taisyklės?

– Kuriant drabužius šiltajam sezonui, dizaineriai turi daugiau laisvės. Jie gali drąsiau rinktis įdomesnius audinius, neįprastas spalvas ar kirpimus. Šaltasis sezonas tiek daug vietos fantazijai nepalieka, nes eksperimentuoti tampa sunkiau.

Tokie drabužiai kaip slidininko striukė ar kelnės keičiasi minimaliai, nes privalo būti kuriami atsižvelgiant į tokius faktorius kaip šiluma, apsauga bei sportinis funkcionalumas. Visgi šiandien dizaineriai sugeba ne tik įvertinti drabužio svarbą sportui, bet ir pasiūlyti vizualiai patrauklų bei patogų sprendimą.
Sporto mada

– Ar sportinį stilių sunkiau pritaikyti šaltojo sezono metu?

– Žiemą, ypač Lietuvoje, tikrai svarbiau palaikyti šilumą ir judėjimo laisvę, o ne tiesiog gerai atrodyti. Labai smagu, kad atsiranda vis daugiau sprendimų, sujungiančių šiuos aspektus su gera išvaizda. Pastebiu, jog ir pati žiemą norėčiau dėvėti nebe paprastą paltą ar kailinį švarką, o madingai atrodančią ir patogią slidininko striukę. Tokią, kuri atrodo moderniai, yra patogi ir šį sezoną išliks tendencijų viršūnėje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją