Atokiai nuo sostinės šurmulio gyvenanti moteris namuose turi savą stiliaus meką – atskirą kambarį, pilnutėlį suknelių, sijonų, palaidinių, įvairių aksesuarų ir batelių, dėl kurių kai kurios moterys ir sielą velniui parduotų.

Verslininkė sako, kad jos susidomėjimas mada gimė paauglystėje ir tai nutiko tarsi savaime. Veikiausiai dėl to, kad prieš akis ji turėjo puikų moteriškumo ir išpuoselėtos išvaizdos pavyzdį – savo mamą.

„Mano mama anuomet turėjo išskirtinę galimybę gauti importinių daiktų: suomių gamintų batelių, itališkos ar vokiškos kokybės drabužių, prancūzų kurtų kvepalų. Su dideliu malonumu stebėjau, kaip ji puošdavosi prieš veidrodį, lyginau jos garderobą su tuo, ką buvo galima išvysti ant prekystalių Sovietų Sąjungos laikais. O skirtumas, patikėkite, buvo didžiulis“, – pasakoja A. Mačiulis.

Alesia Mačiulis

Būdama vyresnių klasių moksleivė Alesia turėjo išskirtinę progą išvysti mados pasaulio virtinę iš arti.

„Dalyvavau kolekcijų pristatymuose Maskvoje, Atėnuose, Paryžiuje. Žengti podiumu nebuvo didis malonumas, užtat rūbai, kuriuos vilkėdavau ir pažintys su juos kūrusiais dizaineriais man kėlė didelį interesą“, – sako verslininkė.

Žvalgantis į preciziškai ant pakabų sukabintas palaidines ir sijonus, ant didžiulės lentynos pagal spalvas ir modelius išstatytus batelius, nesunku suprasti – moters meilė aukštajai madai šiandien liepsnoja kaip niekad stipriai.

Bet kuri aukštosios mados dizainerių kūrybą besidominti moteris paantrintų – tokia meilė kartais pareikalauja daug, o varge, kiek daug pinigų.

„Klausimas slypi ne tame, ar galiu sau leisti įsigyti norimus drabužius, o tame, ar jie verti tos kainos, kuri užrašyta ant etiketės? Tarkime, klasikinis „Chanel“ švarkelis. Jo kaina siekia 7 tūkst eurų. Ar galėčiau įsigyti kelis tokius švarkelius? Ne, negalėčiau. Ar verti jie savo kainos? Tikrai taip“, – sako verslininkė.

Nesunku atspėti, kad „Chanel“ yra vienas mėgstamiausių A. Mačiulis prekės ženklų. „Ir „Dior“, žinoma“, – taria verslininkė, pirštų galais švelniai atitraukdama didžiulį stalčių, kuriame viena prie kitos nugulusios aukštosios mados dizainerių rankinės.

Nuo mados diktatorės Coco Chanel sukurto ikoniško „Chanel 2.55“ iki moteriškai rausvo „Dolce Gabbana Miss Sicily“ rankinuko. Ir tai – tik keli modeliai iš gausios A. Mačiulis rankinių kolekcijos.

Kiek aukščiau, ant lentynos, puikuojasi „Hermes Kelly“ rankinė, kurią Alesia meiliai vadina „didžiausia savo meile“.

„Tai „Kelly“ modelis, jis man patinka kur kas labiau nei „Birkin“. Šios rankinės išliks visuomet populiarios, jų paklausa su metais tik augs. „Hermes“ marketingo politika, tiesą pasakius, verta aplodismentų. Sudaryk deficitą ir pirkėjų susidomėjimas kaipmat paaugs!

Vieša paslaptis, kad ikoniškas „Hermes“ mados namų rankines gauti nėra taip lengva. Užsukusi į firminę parduotuvę ir įsakmiu tonu pareiškusi „perku!“, priverstumėte pardavėją nevalingai kilstelėti antakius.

„Atleiskite, madam, jos neparduodamos“, – suskubtų atsakyti anapus prekystalio stovintis asmuo. Ir tai – ne kino filmo scenarijus, o paprastos moters realybė.

„Įsigyti šias rankines iš tiesų labai sudėtinga. Tačiau kas nori – suranda galimybių tą padaryti. Žinoma, kalbu apie originalias prekes. Į padirbinius žvelgiu neigiamai“, – sako verslininkė.

O kaip gi „Kelly“ modelis atsidūrė A. Mačiulis rankose?

„Nemanau, kad kas nors jums išduotų paslaptį, kaip pavyko gauti šią rankinę“, – intriguoja pašnekovė.

Alesia Mačiulis

Rankinių maniakė, pasakytumėte... Bet verslininkė tik kukliai nusijuoktų ir pridurtų, kad tokią pat aistrą ji turi ir bateliams. Tiesa, avalynė dažnai būna kiek pigesnė nei rankinės. Štai ir priežastis, kodėl batelių Alesios spintoje – pilna lentyna. Ar ten yra „Jimmy Choo“ batelių, paklaustumėte? O taip, ir ne viena pora!

Nors A. Mačiulis drabužinėje daug prabangių pirkinių, ji mielai užklysta ir į paprastas drabužių parduotuves. Jos garderobe – lietuvių mėgstami „Zara“, „H&M“ ir daugelis kitų pigesnių prekės ženklų.

„Rūbus renkuosi pagal galimybes ir pagal jų kokybę. Tiek prabangūs, tiek paprasti masinio vartojimo prekės ženklai turi geros, vidutinės ir prastos kokybės drabužių. Ypač šiais laikais“, – sako madai neabejinga moteris.

Paprastas verslininkės palyginimas. Štai, brangūs „Gucci“ įspiriami kailiniai batai, o šalia jų, palyginimui, viename Vokietijos prekybos centre už vos 50 eurų įsigyti panašaus modelio odiniai mokasinai. Alesia neslepia, kad sidabro spalvos batus avi kur kas dažniau nei prabangius vardinius. Sako, jie tiesiog patogesni.

„Gucci“ įspiriami bateliai ir panašaus modelio odiniai bateliai iš prekybos centro

A. Mačiulis teigia rūbus vilkinti labai atsargiai. Dėl šios priežasties jų niekada netenka mesti lauk – dalį drabužių pavyksta parduoti vintažinėse parduotuvėlėse, kitą dalį mielai nusiperka Alesios mamos draugės iš kaimyninės Baltarusijos.

Atsisveikinti su vilkėtais rūbais verslininkei nėra sudėtinga. Sako, pasidžiaugė jais ir gana. „Visi daiktai turi savo „tarnavimo laiką“, tad stengiuosi prie jų neprisirišti. Pasidžiaugiu, kol vilkiu, tačiau, patikėkite, drabužiams tikrai „nesimeldžiu“, – juokiasi moteris.

Paklausta, ar skiria dėmesį ir mūsų šalies dizainerių kūrybai, verslininkė ėmė traukti lietuvių kurtas sukneles, maxi ilgio sijonus ir paltus.

„Žaviuosiu Egidijaus Rainio ir Lilijos Larionovos kūryba. Pažįstu juos daugelį metų ir su dideliu džiaugsmu vilkiu jų kurtus drabužius. Šviesaus atminimo dizaineris Egidijus Sidaras man pasiuvo vestuvinę suknelę... Jis buvo tikrasis mados genijus ir aš be galo jo ilgiuosi.

Jūs jau tikriausiai pastebėjote, kad mano garderobe taip pat daug vietos užima Ellos Tatarinovos („Femmes Fatales“) kurti drabužiai“, – kalba verslininkė.

Išskirtiniu stiliumi žavinti moteris sako, kad aukštoji mada reikalauja didelių investicijų. Esą būtent dėl šios priežasties vieni po kitų užsidarė žinomi prancūzų mados namai. Ant podiumų demonstruojama mada jau nebėra tokia paklausi, dalis mados namų priklauso didelėms korporacijoms, o tai verčia orientuotis į verslą, ne kūrybą.

Visa laimė, sako, kad Lietuvoje turime bent vieną aukštosios mados dizainerį – Juozą Statkevičių.

„Lietuvos rinka išties labai maža. Kokių gi galimybių čia turi dizaineriai? – retoriškai klausia verslininkė. – Belieka džiaugtis, kad Lietuvoje turime maestro J. Statkevičių, kuris padaro tai, kas iš pirmo žvilgsnio mūsų šalyje atrodo neįmanoma: kliaujasi kokybe, ne kiekybe, palaiko aukštą lygį, garsina Lietuvos vardą užsienyje ir kuria drabužius, kuriuos galima drąsiai vadinti meno kūriniais“.

Ką A. Mačiulis turi savo drabužinėje? Nuotraukas išvysite DELFI Stilius fotogalerijoje: