Kaip Lietuvoje gyvena ir kuria avalynės dizaineriai, kodėl jų batai yra brangūs, o mes ne visada galime sau leisti tai įpirkti? Apie tai ir daugiau DELFI Stilius kalbėjosi su Kėdainiuose gyvenančiu ir šiame mieste savo įmonę „Batų namai“ turinčiu Žanu Maslausku, kuris neseniai pristatė naujausią avalynės kolekciją.

– Neseniai pristatėte jau penktąją kolekciją „Formos“. Kuo ji skiriasi nuo ankstesnių jūsų kolekcijų?

– Ši kolekcija yra sukurta pramoninio dizaino pagrindu, ko anksčiau mes nedarėme. Sugebėjome ją atpiginti ir padaryti prieinamą didesnei daliai žmonių. Kūrybinis ir gamybinis procesas užtruko metus.

– Kaip paprastam žmogui paaiškintumėte, kuo išskirtinė pramoniniu būdu pagaminta avalynė?

– Pramoninės kolekcijos kūrimas skiriasi tuo, kad prie jau pagaminto pado turi sukurti ir pritaikyti likusias avalynės detales. Padai yra išlieti. Tad jie bus lengvi, nors ir gali atrodyti masyvūs, nepraleidžiantys drėgmės ir šalčio. Tuo tarpu kuriant vienetinius batus, tu gamini visas šias detales pagal savo susikurtą dizainą.

– Kas paskatino pereiti prie pramoninio dizaino? Ar kūrybiniame procese susiduriate su iššūkiais?

– Anksčiau to nedarėme, nes neturėjome finansinių galimybių, pajėgumų ir tokio tikslo. Apsiribodavome tik individualiais užsakymais. Naujausią kolekciją norėjome padaryti ne tik pigesnę, bet ir parodyti žmonėms, ką reiškia rankų darbas. Tai – didelis skirtumas avėjimo ir patogumo atžvilgiu.

Žanas Maslauskas
Foto: G.Minelgaitės nuotr.

– Be avalynės gamybos jūs užsiimate ir jos taisymu. Ar tai vis dar paklausu?

– Pastebiu, kad poreikis batų taisymui pastaruoju metu stipriai krito. Manau, kad priežastis paprasta – žmonių trūkumas, emigracija.

– Ar lietuviai linkę pirkti avalynę internetu?

– Ko gero, reikėtų sakyti, kad tai bus paklausiau ateityje. Didelių pinigų iš prekybos internetu neuždirbsi. Galbūt kažkuriam iš klientų įsigyti batai bus per maži. Juos reikės persiųsti atgal, perdaryti. Manau, kad didesnė perspektyva laukia praėjus keliems metams. Lietuviai vis dar išlieka konservatyvus šiuo klausimu. Jie neperka tiek batų internetu, kiek užsieniečiai.

– Ar įmanoma suderinti kokybę ir prieinamą kainą? Kokią įtaką pramoninis dizainas padarė jūsų kūryboje?

– Pradėjau skaičiuoti, pavyzdžiui, kas daugiausiai batų gamyboje užima laiko. Galbūt nepatikėsite, tačiau tai yra padų pagaminimas, po to – ir pati kūryba, kuri neįsiskaičiuoja į pačių batų savikainą. Galbūt pirkėjai ne visada supranta, kad kūrybinis procesas yra nemažiau sunkus darbas. Žiemai skirtą kolekciją, kurią šiuo metu pradedame įgyvendinti, nupiešiau per 1000 eskizų. Iš jų atrinksim apie 40 modelių.

Turi išlaikyti kolekcijos vientisumą, atspindėti naujausias tendencijas. Prireikė metų, kad suprasčiau, kaip kolekciją padaryti pigesnę, ją pritaikyti tiek iš tendencijų, tiek iš gamybinės pusės. Pakeičiau jų dizainą, avalynėje atsirado kailio detalės, masyvus padas, o tai sukuria universalumą. Tokį modelį galima avėti bet kokiomis oro sąlygomis.

– Lietuvoje nėra daug avalynės kūrėjų. Kodėl taip yra?

– Visų pirma, jų niekas nemokina. Antra, kad taptum dizaineriu, tikrai reikia nemažo įdirbio. Ką reiškia būti dizaineriu? Jo darbas yra piešti, bet kalbant apie avalynės konstravimą, visos žinios pasibaigia.

Aš kitaip suvokiu dizainerio darbą – turi mokėti ir konstruoti, ir modeliuoti. Nėra taip, kad sukuriu eskizą, o pačius batus pagamina kiti. 80 proc. darbo gaminant kolekcijas yra mano paties darbas. Viskas sparčiai juda į priekį, reikia išmanyti technologijas bei mokėti jas praktiškai pasitelkti.

– Kaip atskirti kokybišką avalynę nuo nekokybiškos?

– Tai paprasta. Pažiūrėkite, kiek jie kainuoja. Nauji batai negali kainuoti 30 eurų, nebent tai būtų praėjusių metų ar paskutinė kolekcijos pora. Kokybiškos avalynės medžiagos ir gamyba negali tiek mažai kainuoti.