„Čia susiduria du pasauliai: vaikystė, nes personažas yra iš knygų, kurias skaito vaikai, ir aukštoji mada, nes mažieji drambliukai yra aprengti prancūzų dizainerių drabužiais“, – taip buvo apibūdinta unikali ekspozicija parodos atidarymo metu.

Babaro istorija

Babaras – tai mažas simpatiškas drambliukas, kurį 1931 m. nupiešė ir aprašė Laurent de Brunhoff. Drambliuko istorijos išverstos daugiau nei į penkiolika kalbų, albumai skaitomi dar ir šiandien.

Parodos „Babar visame gražume“ atidarymas

„Šį personažą – mažą drambliuką sukūrė kunigaikštis Laurent de Brunhoff, kuris kilęs iš Baltijos šalių, bet emigravo į Paryžių po Spalio revoliucijos. Nusprendęs palinksminti savo vaikus nupiešė drambliukus. O dabar Babaras yra žinomas kaip žinomiausias knygų personažas vaikams“, – apie autorių pasakojo mados istorikas.

Babaras – tai visų pirma šeimos istorija. Laurent de Brunhoff prisimena, kai jo mama jam ir jo broliui pasakojo istoriją apie mažą drambliuką, kuris pabėgo norėdamas pasislėpti nuo medžiotojų ir atvyko į miestą. Jean de Brunhoff kilo mintis iliustruoti šią pasaką. Taip šioje šeimyninėje aplinkoje gimė legenda apie Babarą. Jean de Brunhoff mirė 1937 metais sukūręs septynis pirmus albumus, jo sūnus Laurent, gimęs 1924-aisiais, tęsė nuo 1948 metų tėvo darbą.

„Jau daugiau nei prieš 30 metų mes nusprendėme sukurti šitą parodą. 1985 metais parodos organizatorė, prancūzų ir anglų žurnalistė Carol Mann pasiūlė prancūzų dizaineriams aprengti šiuos personažus. Jie tai padarė tik tai reklamai. Kiekvienas iš kūrėjų norėjo būti šalia kito kūrėjo, kad būtų matomas ne tik vienas, bet ir visi visumoje. Ir kai mes pradėjome statyti vieną drambliuką šalia kito, atsirado tokių, kurie buvo nepatenkinti. Tada mes nusprendėme, kad parinksime jų vietą pagal dekoracijas. Vakaro drabužiai vienoje dekoracijoje, gatvės drabužiai – kitoje“, – pasakojo Aleksandras Vasiljevas.

Aleksandras Vasiljevas parodos „Babar visame gražume“ atidarymo metu

Ši paroda sukurta Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos prašymu ir pristatyta muziejuje Musée en Herbe Paryžiuje, San Fransiske, Los Andžele, Havajuose, Londone, Osle, Stavangeryje, Kopenhagoje, Helsinkyje, Roterdame, Paryžiaus muziejuje Halle Saint-Pierre, Deuil la Barre savivaldybėje, Sent Etjeno knygų mugėje, Le Pilat, Malakoff, Levallois-Perret ir daugelyje kitų Prancūzijos miestų savivaldybėse, Bankoke, Pnompene. Šiandien paroda priklauso Aleksandro Vasiljevo kolekcijai.

Šią parodą sudaro septynios dekoracijos. Kiekviena dekoracijų pristato miniatiūrų Paryžių: Monmartro kalva, Vandomo aikštė, vaizdas į Eifelio bokštą, liepos 14 d. šventė, parodos atidarymas meno galerijoje, skrybėlaičių parduotuvė, vaikų kambarys.

„Paryžiuje mada visada buvo tikrai labai svarbi. Žmonės mėgo rengtis, puoštis, būti kavinėse, galerijose, pasivaikščioti, kad visi juos matytų. Nutarėme padaryti labai paryžietišką parodą. Todėl šitose vitrinose matote dekoracijas, kurios atspindi tik Paryžiaus miestą“, – apie parodą kalbėjo kolekcionierius.

Parodos „Babar visame gražume“ atidarymas

„Turbūt žinote, kad skrybėlių parduotuvės nebeegzistuoja, nes moterys nebenešioja skrybėlių, bet Vandomo aikštė lankoma ir dabar visų žmonių, kurie mėgsta aukštąją madą, kurie domisi juvelyriniais dirbiniais. Paryžius visada buvo liukso sostinė, o prancūzų dizaineriai ir gamintojai mados srityje yra žinomi visame pasaulyje“, – tęsė A. Vasiljevas.

Drabužius mažiems drambliukams Babarams, kurių aukštis 25 cm, kūrė žinomiausi prancūzų dizaineriai: Christian Lacroix, Pierre Balmain, Lanvin, Hubert de Givenchy, Thierry Mugler ir kt.

„Kai mes atidarėme šitą parodą Paryžiuje, apsilankė visi drabužių kūrėjai, o apie šią parodą rašė visi tuometiniai laikraščiai ir žurnalai.

Vėliau Prancūzų institutai pasaulyje kvietėsi tą parodą pas save. Visose šalyse ši paroda buvo sutikta su didžiausiu džiaugsmu, netgi buvo persirengėlių, didžiulių Babarų, kurie bendraudavo su vaikais, atėjusiais į parodą.

Ši paroda keliavo ilgai ilgai ir galų gale pavargo, kai įvyko įvairios ekonominės krizės, ji buvo užmiršta ir palikta šios parodos kūrėjos Carol Mann garaže. Kadangi aš esu iš septynių trijų dekoracijų autorius, Carol pasiūlė man pasiimti šią parodą, nes aš jau buvau įkūręs savo fondą. Aš, be abejo, sutikau, išsinuomojau didelį autobusiuką ir parsivežiau ją iš Paryžiaus į Vilnių. Bet aš nenorėjau laikyti jos sau, o noriu rodyti ją visiems ir, manau, kad ši paroda suteiks didelio džiaugsmo ją matantiems.

Nieko nėra prancūziškesnio nei ši paroda. Dekoracijos – prancūziškos, personažas – prancūzų ir jis aprengtas prancūzų dizainerių drabužiais. Ir tai buvo metas, kai visos medžiagos buvo prancūziškos, o ne iš Kinijos. Taip pat ir sagos, diržai, visi aksesuarai buvo pagaminti Prancūzijoje. Ši paroda buvo sukurta prieš didžiąją globalizaciją. Manau, kad mums visiems yra smagu prisiminti, ką reiškė tada Prancūzijos mada visiems ir ką reiškia dabar“, – parodos atsiradimo istoriją papasakojo A. Vasiljevas.


Prancūzų dizainerių sąrašas: Marc Audibet, Eric Mortensen kuriantis Pierre Balmain, Kate Barry, Frank-Joseph Bastille, Philippe Ben (kuriantis Bon Voyage), Jean-Charles de Castelbajac, Jean Colonna, Jean-Rémy Daumas, Desert Occidental, Hubert de Givenchy, Hermès, Christian Lacroix, Meryll Lanvin kurianti Lanvin, Thierry Mugler, Popy Moreni, Stéphane Plassier, Loulou Pidou, Pink Flamingo, Guilhem Lémée-Pugens, Sonia Rykiel, Elisabeth de Senneville, Martine Sitbon, Sophie Sitbon, Spector, Chantal Thomass, Dominique Torride, Michael Walls.

Taip pat mados namai: Petit Bateau, Trotinette, Naf-Naf, Croissant Chaud, Ton sur Ton, Floriane.

Aksesuarų autoriai: Christian Astuguevielle kuriantis Comptoir du Kit, Jean Barthey, Hermès, Didier Legrand, Philippe Model, Marc Siber, Yucatek.

Paroda „Babar visame gražume“ vyks nuo 2017 m. balandžio 25 d. iki rugsėjo 2 d. Prancūzų institute, Didžioji g. 1, Vilnius. Įėjimas laisvas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (33)