Ar minimalistai dėvi rūbus, puoštus prekinio ženklo logotipais? Kada prekinis ženklas tinka ir kada geriau jo atsisakyti? Ką logotipais papasakojame aplinkiniams apie save?
Dar mados studijų metais dėstytojai akcentavo atsakomybės svarbą už tai, ką vilkime, kokiais užrašais puikuojamės ant savo drabužių. Nes ne, nėra tokio pasiteisinimo, kaip „tai tik užrašas ant mano marškinėlių, juk ne aš juos sukūriau“. Užrašas užrašui, bet kai darbo vakarėlyje sutinki direktoriaus pavaduotoją, vilkintį marškinėliais, ant kurių krūtinės puikuojasi užrašas „Fu*k off“, nemaloniai sutrinki. Čia visiems ar tik man? O gal tik nepažįstamiems?
Tiek užrašai, tiek matomi logotipai kuria istoriją. Tavo istoriją. Tai kaip knygos skyrius „apie autorių“. Net jei tai dizainerio sugalvoti žodžiai, tu, kaip lauko reklama, atkartoji ir pritari mintims, per pasaulį neši prekinio ženklo žinutę.
Afišuojamas logotipas aplinkiniams skelbia: „aš pritariu prekinio ženklo vystomai politikai. Man priimtinas jų požiūris į globalines problemas, į šeimą, į individą“. Nes didieji prekiniai ženklai dažnai pasisako pasauliui aktualiomis temomis. Pasisako, ar jie už tradicinę šeimą, ar už laisvą šeimos modelį, ar jie už sportišką gyvenimo būdą, ar glamūrinę prabangą. Ar jiems svarbios gyvūnų teisės, ar aktualios trečiųjų šalių problemos. Gali pykti, sakyti, jog į tokius niekus dėmesio kreipti neverta. Kada šiame skubančiame pasaulyje nagrinėti prekinių ženklų vertybes? Kai trūksta laiko, patariu - venk matomų logotipų.
O ar minimalistas renkasi rūbą su matomais logotipais?
Minimalistai nešioja ir marškinėlius su šūkiais, ir drabužius su matomais logotipais. Bet atsakingai renkasi, ką ir kada užrašais nori pasakyti aplinkiniams. Sumažinus savo garderobinę, apsiperkant vis rečiau, ir poreikis žinoti, kas, kodėl ir už kiek kuria tavo drabužius, atsiranda didesnis.
O jei nenori su pasauliu bendrauti per drabužių etiketes? Paprastas sprendimas - atsisakyk matomų logotipų.
Sveikas protas sako, jog visų drabužių, kurie bazuojasi tavo spintoje, gal ir nesutikrinsi, bet perkant naują apdarą, verčiau rinkimės atsakingiau. Nes drabužius minimalistas perka ilgam. Ir kas šiandien „žiauriai cool“, ryt gali sugadinti nuotaiką ne tik tau, bet ir aplinkiniams. Kodėl?
Nes kiekvienas prekinis ženklas komunikuoja su vartotojais. Skelbia tam tikrą žinutę. Renka auditoriją. Tu, aišku, gali pats nesirinkti, gali tapti to prekinio ženklo mylėtoju, kurį renkasi tavo kaimynas, jei labai pasitiki jo skoniu. Ir pasitikėdamas kitu, gali tapti pašėlęs sportiškas jaunuolis, arba konservatyvus klasikos mėgėjas, ar ekologiško gyvenimo būdo šalininkas. Bent dalis tavo sutiktų žmonių, atpažinę prekinį ženklą, kurį dėvi, didelė tikimybė, tapatins tave su reklaminės kampanijos personažais. Bet tada nenorom gali tapti nutrūktgalviška močiute, norinti važinėtis riedlente su paaugliais berniukais, arba devyniolikmetis „vertinantis kokybę ir laiko patikrintą klasiką“.
Ir žinoma, logotipais aplinkinius gali apgaudinėti. Kai niekuomet negirdėjusi „AC/DC“ mergaitė vilki jų logotipu puoštais marškinėliais, ar kai nė musės nenuskriaudęs dviejų vaikų tėvas neįleidžiamas į barą, nes vilki „Adidas“ juostelėmis puoštomis kelnėmis (čia jau lietuviški bajeriai). Taip yra, visuomet atsiras žmonių, tapatinančių tavo asmenybę su vilkimais drabužiais.
Visgi reiktų neužmiršti, jog rūbas nepadarys tavęs protingesniu, ekologiškesniu ar didesniu roko fanu. Minimalistai nesistengia žūtbūt įsigyti daikto dėl logotipo. Dizainas prieš logotipą, kokybė prieš žinomumą.
Mes už apgalvotus pasirinkimus.
Daugiau įrašų: Minimalistai.lt