Jis gyvavo net 40 metų – įspūdingas laikotarpis, jei prisimintume, kokiomis sąlygomis mados kūrėjai dirbo vos prieš keletą dešimtmečių, kai visas sritis griežtai kontroliavo sovietinė valdžia.
Rasa Kondratavičiūtė, neseniai baigusi Mados industrijos studijas Kazimiero Simonavičiaus universitete (KSU), tyrinėjo „Bangą“ – pirmą ir vienintelį žurnalą apie madą sovietinėje Lietuvoje, tačiau šiandien beveik visiškai pamirštą. O gaila – juk nuo „Bangos“ ir prasidėjo mados suvokimas, tai buvo svarbi mados ir stiliaus gairė, dariusi didelę įtaką visuomenės apsirengimo kultūrai.
Rasos teigimu, sovietmečiu mada buvo labai ribota ir suvaržyta sritis. Tuometinė valdžia stipriai veikė mados lauką – kontroliavo kūrėjus, žurnalo rengimą ir leidybą. Šiandien sunku patikėti, kad mados gaires kūrėjams teikdavo valdžios institucijos. Buvo nurodomos ne tik gamybos apimtys, tačiau ir drabužių ilgiai, audiniai bei kt. Žinoma, valdžios institucijos buvo suinteresuotos į drabužių kūrimo procesą įtraukti visas industrijos grandis, pavyzdžiui, tuo metu klestėjusius lietuviškus audinių fabrikus.
Kaip teigiama pranešime, mada Lietuvoje buvo priklausoma ne tik nuo Sovietų Sąjungos ideologijos, tačiau ir politinės bei ekonominės padėties. Ji buvusi vienoda ir uniforminė, tačiau tai dangstyta klasikos, santūrumo ir paprastumo sąvokomis. Galbūt šiandien ir atrodo, kad sovietinė mada buvo pilka, neįdomi ir paprasta, tačiau Rasa Kondratavičiūtė pastebi, kad anuomet mados tendencijos keitėsi ne sezonais, kaip dabar, tačiau dešimtmečiais: „kito sijonų, rankovių ilgiai, apykaklės, kitos nedidelės detalės. Ryškesni pokyčiai vyko lėtai“.
Nesunku pastebėti, kad sovietinė mada – konservatyvi (sijonai dažniausiai dengiantys kelius iki pusės blauzdų, labai retai virš kelių), pritaikyti darbo žmogui. Nors žurnale buvo pateikiamos ir vyriškų bei vaikiškų madų tendencijos, tai tebuvo priedas – „Banga“ skirta moterų auditorijai. Žurnale netrūko ir brėžinių, kad moteris galėtų pati pasisiūti patikusį drabužį.
Šiandien būtų sunku įsivaizduoti mados žurnalą be garsenybių ir stiliaus ikonų, diktuojančių aprangos madas. „Bangos“ leidimo metais, tai buvo populiaru ir užsienyje: visas pasaulis kraustėsi iš proto dėl Brigitte Bardot stiliaus ar Diane Von Furstenberg kurtų suknelių, tačiau sovietinėje Lietuvoje tai nebuvo būdinga. Žvaigždės į žurnalo puslapius tiesiog nepatekdavo – drabužius pristatydavo profesionalūs modeliai.
Viena iš pagrindinių žurnalų funkcijų dabar yra reklaminė – žurnalai tiesiog prikišti įvairių reklaminių žinučių. Žinoma, laikai pasikeitė: valdžios institucijos nebeišlaiko mados žurnalų, o reklama maitina leidybos verslą. Vis dėlto, vartyti senutėlį žurnalą „Banga“ yra tikra atgaiva akims: 30-40 puslapių leidinyje nerasite nė vienos reklamos – vien didelio formato nuotraukas, modelių aprašymus, eskizus, kitą vizualią medžiagą. Šiandien žurnalą „Banga“ galima pavartyti Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Čia rasite visus žurnalo numerius nuo 1962 m. (leidimo pradžios) iki 2003 m. (leidimo pabaigos).
Nors šiuolaikiniame pasaulyje galima patogiau ir greičiau susipažinti su mados tendencijomis ir naujomis dizainerių kolekcijomis internete, mados žurnalai išlieka svarbūs jos gerbėjams, ieškantiems ne tik informacijos, tačiau ir įkvėpimo.
