– Kaip vertinate nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos išsišokėlio Lolitos Zero stilių?

– Na, nežinau, man tai čia kažkoks klojimų teatras. Tai blogas skonis ir visa kita. Prieš patį Ivanauską (Gytį – red.) aš nieko neturiu, bet nesuprantu, kokiu tikslu tai daryti. Tiesą pasakius, man tai graudu žiūrėti. Nes net ir tai, ką jie nori padaryti, galima padaryti gerai, o čia kaip kokiame mokyklos karnavale ar helovino šventėje Visagino kultūros rūmuose. Toks lygis yra. Bet ar jie patys nemato? Čia nėra net ką pasakyti. Gal čia tikslas tą filmą pareklamuoti (Zero III – red.)? Tai jiems ir taip reklamos užtenka.

– Ar nemanote, kad šis Gyčio Ivanausko įvaizdis yra Conchitos Wurst plagiatas, kuris atstovavo Austrijai 2014 metų „Eurovizijos“ dainų konkurse?

– Net nesigilinu, koks plagiatas. Kaip galima kalbėti apie plagiatą, jei tai yra Visagino kultūros rūmų lygio pasirodymas.

– Jei būtų Jūsų valia, tokio pasirodymo į sceną neleistumėte?

– Galima viską, ką jis nori pasakyti, padaryti kokybiškai, o dabar – kažkoks padėvėtų rūbų karnavalas. Skonis gali būti kiče. Pavyzdžiui, yra tokie prancūzų menininkai, dailininkai Pierre et Gilles, kurie kuria tikrą kičą. Bet tas kičas yra skoningas ir, kaip meno rūšis, nėra bloga. Bet tas pasirodymas net ne kičas, o kultūros rūmai.

– O ko, Jūsų manymu, trūksta Lolitos pasirodymui?

– Jei jiems atrodo, kad viskas čia gerai, linksma, faina ir juokinga, tai net neturiu, ką pasakyti, nes ten padėti niekuo jau nebegalima. Mane kartais stebina tokia chaltūra.

– Jei Lolita laimėtų nacionalinę „Eurovizijos“ atranką, ar nebūtų gėda siųsti tokį atstovą?

– Nelaimės jie su tokiu stiliumi. Čia net kalbos nėra.

– Bet salėje sėdinčiai publikai jo pasirodymas patiko...

– Jei jau taip nutiktų, kad laimėtų... Net nežinau, manau, kad yra sveikas protas ir stiliaus pojūtis. Negali būti visiškai iššluotas ir pranykęs. Reikia suprasti, kad toks dalykas net neturi laimėti.