Perparduotuvės, tvariosios mados atstovybės „Meta“ savininkė Asta Burneckienė papasakojo apie šios vietos ypatumus ir kaip galima atsisakyti nenešiojamų daiktų.
– Gal galėtumėte plačiau papasakoti apie savo veiklą? Tarkime, moteris nori parduoti savo drabužius – ką jai reikia daryti?
– META pirmųjų raidžių reikšmė – Mada Etiška Tvari Atsakinga. Tai komiso pagrindu dirbantis parduotuvių tinklas, kurio parduotuves galima rasti Vilniuje ir Klaipėdoje. Norint atnešti rūbus pirmiausiai reikia registruotis mūsų „Facebook“ puslapyje esančioje sistemoje ir pasirinkti tinkamą laiką bei tinkamą parduotuvę. Dalis moterų stebisi kad norint atnešti rūbus reikia registruotis kaip pas kardiologą, tačiau šią registracija įgyvendinome todėl, kad moterims ankščiau reikdavo laukti ir 2 valandas norint priduoti rūbus, o ir mums buvo ganėtinai didelis iššūkis priimti per dieną tokius kiekius.
Kitas būdas, kurį visiškai nesenai įgyvendinome, siekiant atitikti mūsų skleidžiamą žinutę – sukame tvarios mados ratą – tai moterims, perkančioms mūsų parduotuvėse suteikiame galimybę vietoje, prie kasos, mūsų konsultančių stilisčių pagalba užsiregistruoti rūbų atnešimui.
– Kaip atrenkami perpardavimui tinkami rūbai? Ką priimate ir ko ne?
– Mes priimame dėvėtus (mes vadiname juos mylėtais) drabužius, batus, rankinukus ir kitus aksesuarus iš moterų spintų. Juos kruopščiai atrenkame ir parduodame savo parduotuvėse. Priimame tik tvarkingus, mažai dėvėtus aksesuarus ir rūbus, kuriuos norėtu pirkti kitos moterys. Ir, be jokios abejonės, atitinkančius šių laikų madą bei sezoną.
– Ar komise galima įsigyti ir dėvėtų garsių firmų ar net dizainerių daiktų?
– Mūsų parduotuvėje yra pačių įvairiausių prekės ženklų rūbų. „Maxmara“, „Gucci“, „Marella“, „Stefanel“, „Ted Baker“ ir daugelis kitų žinomų prekės ženklų, kurių gaminius galima įsigyti iki 10 kartų pigiau. Labai dažnai pasitaiko, kad atnešdamos rūbą moteris tiesiog nori kuo greičiau jį parduoti, todėl kainos iš ties būna labai patrauklios. Labai dažnai tokius „perliukus“ įdedame į savo „Facebook“ paskyrą. Turime ir nemažai Lietuvos dizainerių rūbų – pavyzdžiui, Juozo Statkevičiaus, Ramunės Piekautaitės, Dianos Paukštytės, „Unlabel“ ir kitų gerai žinomų.
– Kas kiek laiko žmogui reiktų peržiūrėti savo spintą ir atrinkti, kas dar nešiojama, kas – nebe?
– Mūsų pasiūlymas – tai daryti kas sezoną. Mes skatiname savo „tiekėjas“ – moteris, kurios perparduoda savo rūbus – pradėti peržiūrinėti savo spintas prieš pusantro 2 mėnesius iki sezono pradžios ir atnešti mums, kad prasidėjus naujam sezonui mūsų parduotuvėse jau perkančios moterys galėtų rasti aktualius sezonui rūbus.
– O kokios yra didžiausios greitosios mados – ir kassezoninio apsipirkimo populiariose parduotuvėse – problemos?
– Greitosios mados problemų yra labai daug:
a) Tekstilės pramonė sudaro 10 proc viso pasaulyje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio;
b) Masinės drabužių gamybos prekių ženklai keičia drabužių kolekcijas ne tik pasikeitus sezonui, o kartais net kas savaitę. Tokie drabužiai yra pigūs, dažniausiai prastos kokybės, o jų kasmet pagaminama apie 100 mlrd. – vėliau dažniausiai jie tiesiog atsiduria sąvartynuose;
c) Greitoji mada taip pat teršia mūsų aplinką dėl pavojingų cheminių medžiagų panaudojimo;
d) Maža greitosios mados drabužių kaina slypi menkai apmokamų darbuotojų darbą. Dažnai pasitaiko atvejų, kad prie tokių pigių rūbų gamybos dirba ir vaikai;
e) 2015 metais tekstilės pramonėje sunaudota 75 milijardai kubinių metrų vandens. Tai sudaryti 100 milijonų Klaipėdos Jūrų muziejaus delfinariumo baseinus;
f) Vien vieniems džinsams pagaminti yra sunaudojama 70 litrų vandens;
g) Dažniausiai greitoji mada naudoja sintetika, kurią skalbiant i vandenį patenka mikropluoštai, kurie vėliau atsiduria vandenynuose ir jais minta jūros gyvūnai.
Viena iš alternatyvų yra pirkti kokybiškesnius ir ilgiau dėvimus rūbus. Kita alternatyva pirkti vis dar gerai atrodančius, tačiau devėtus rūbus, kurių pasirinkimo šiai dienai yra tikrai labai daug. Nesuprantančiam, kas yra tvari mada – tai yra mada, kuri yra arba gaminama iš perdirbtų medžiagų, arba kai rūbas parduodamas antrą kartą vietoj to, kad būtų išmetamas į sąvartyną.
Stilistės komentaras
Stilistė Ernesta Venckutė atsakė, kiek rūbų vienam žmogui pakaktų turėti rudeniui/žiemai, kad jis galėtų susikurti po kelis skirtingus derinius į darbą.
„Kiekvieno žmogaus poreikiai yra skirtingi. Vienam gali užtekti vienos ir tos pačios uniformos (ir antros tokios pat, kol pirmoji skalbiasi). Kitam ir 100 drabužių neužteks, nes, tarkim, žmogus turi daug skirtingų veiklų, kurios reikalauja skirtingo pobūdžio drabužių. Tai reiktų labai atsižvelgti į kiekvieną žmogų atskirai ir kokį tiksliai darbą jis dirba.
Bet bandant išvesti formulę, kalbant tik apie darbinę kapsulę, kurioje nėra uniformos (ir be laisvalaikio užsiėmimų, ar antrų-trečių darbų), tai galėtų būti apie 8 vienetus drabužių.
Labiausiai verti dėmesio:
1 kokybiškas kostiumas: švarkas + kelnės arba sijonas, ką labiau mėgstate;
1 džinsai (jei darbo aprangos kodeksas leidžia, jei ne – antros kelnės, tarkim, kitos spalvos nei kostiumas);
3 marškiniai ir/ar palaidinės;
2 megztukai ir/ar golfai;
1 suknelė.
Kostiumą galima nešioti kaip vieną ir skaidyti dalimis: prie kelnių keisti tik marškinius, palaidines, megztukus ar golfus, taip sukuriant daugiau skirtingų eilučių. Tai, manau, 8 drabužiai darbinei kapsulei galėtų būti pakankamas kiekis. Taip pat reikalingi batai. Siūlyčiau turėti darbinius batus ir atėjus į darbą persiauti. Rinktis tokius, kurie tiktų ir prie turimų kelnių, ir prie suknelės. Tarkim, loaferiai“, – patarė stilistė.
Ji akcentavo spintos apsivalymo svarbą – nelaikyti namuose tų drabužių, kurių tikrai nenešiosite.
„Geriausia atsisakyti netinkamo dydžio drabužių, ne savo stiliaus drabužių bei aksesuarų. Dažnu atveju ir morališkai pasenusių daiktų verta atsisakyti, ir užleisti vietą naujam, išsvajotam drabužiui, tuomet ir nuotaika, ir net visas gyvenimas automatiškai keičiasi į pozityvesnę pusę“, – teigė E. Venckutė.
