Vilnietė Roma papasakojo, kokių neįtikėtinų perlų yra pavykę rasti tokiose parduotuvėse.

„Į dėvėtų drabužių parduotuvę užsuku maždaug kartą per mėnesį du. Mėgstu užsukti tiek parduotuvei pasipildžius nauju asortimentu, tiek jau paskelbus nuolaidas. Tokiu metu jaučiu didelį pasitenkinimą, jei pavyksta kažką nugriebti gražaus, kokybiško ir pigaus.

Dažnai jau užsukdama turiu konkretų planą, ko man reikia: suknelės ar palaidinės vasarai, skaros, orams atvėsus, ar ieškau megztukų vaikams. Tačiau tai nereiškia, kad akis neužmato ir to, ko gal visai neplanavau pirkti. Tad galiu nerasti to, ką norėjau įsigyti, tačiau džiaugsiuosi radusi dar niekieno nedėvėtas kojines su etiketėmis, gražų papuošalą ar patogius batelius. Tačiau pirkimo manijos neturiu – visada stengiuosi pirkti tik tokius daiktus, kurie nėra nudrengti ir kurie, žinau, tikrai bus naudojami.

Daikto kokybės ir kainos santykis yra tai, dėl ko lankausi tokio tipo parduotuvėse. Man patinka rasti geros kokybės megztuką, džinsus ar palaidinę ir dažnai dar ilgai juos dėvėti. Ne paslaptis, kad greitos mados produktai šioje dvikovoje dažnai pralaimi – kokybė prasta, žiūrėk, jau po vieno ar dviejų sezonų ir tenka išmesti nuskalbtą, nutįsusį ar net suplyšusį drabužį. Ko nepasakysi apie dėvėtų drabužių parduotuvėse rastus gėrius.

Žinoma, riba kainai yra – už dėvėtą rūbą 40-50 eurų nemokėčiau. Paprastai, vieno kaina neviršija 15-20 eurų. Na o jei pavyksta rasti kokybišką gaminį už 3-5 eurus, džiugina.

Jei pasiseka, mėgstu užsukti į dėvėtų drabužių parduotuvę kokiame nedideliame miestelyje. Ten esu radusi neįtikėtinų perlų – prancūzų, anglų gamintojų suknelių, kelnių ar palaidinių. Prekiniai ženklai gal ir nelabai skambūs, tačiau kokybė, drabužio išskirtinumas kalba patys už save. O kokybišką drabužį lengva pritaikyti ir savo aprangoje – derinu su savo pačios nertu megztuku, socialinių tinklų zero waste grupėje išmainytais amerikiečių gamybos sportiniais bateliais ir jaučiuosi daugiau nei gerai – ne tik patogu, tvaru ir jauku, bet ir tikrai nesutiksi antros tokios pat“, – džiaugėsi Roma.

Vilnietė Toma pasakojo dažniausiai dėvėtų rūbų parduotuvėse apsilankanti dėl vaikų.

„Dažniausiai perku rūbus vaikams. Žinau, kad galėčiau juos pigiai apipirkti ir naujais rūbais – dabar yra nebrangių parduotuvių, bet bėda ta, kad man labai nepatinka vaikams siūlomi margi, ryškiaspalviai drabužiai, ant kurių dar būtinai bus užklijuota didžiulė kokio nors personažo aplikacija. Dėl to ir ieškau kitur, o kai randu kažką pagal mano skonį, čiumpu kaip lobį ir mintyse iškart dėlioju derinius.

Savo žvalgybą visada pradedu nuo suknelių dukrai, palaidinių, sijonų, marškinių ir megztukų sūnui, kaskart užmetu akį į paltukus ir striukes. Daug rečiau, bet pasitaiko, kad vaikų skyrių praleidžiu ir nutariu pasidairyti ko nors sau. Iš naujausių tokių pirkinių – vieno skandinaviško prekės ženklo susagstoma suknelė ir puošnesnis plonas lietpaltis.

Geriausiais rūbus aš laikau visų pirma pagal kokybę – visada skaitau etiketes ir jei sudėtis man nepatinka, kad ir koks gražus daiktas, jo nepirksiu. Taigi, merino vilnos megztukas ar šilkinė palaidinė man būtų tie tikrai geri daiktai. Šiuo metu mėgstamiausia ir nešiojamiausia tikriausiai būtų pavasarinė striukė, iš kurios vis neišlendu – labai jau patogi.

Kokia yra ta kainos riba, kai jau nepirkčiau daikto? Būna, kad tai irgi priklauso nuo situacijos ir nuotaikos. Pavyzdžiui, kai atsiranda naujas asortimentas „Humanose“, atrodo, džiaugiesi suradusi ir nusipirkusi kokius dailius marškinius už 7 eurus, o paskui, kai tos kainos krenta, ir pamatai, kad panašūs marškiniai įkainoti 2 eurais, gailiesi, kad permokėjai. Nepirkčiau tokiose parduotuvėse drabužių tokiomis pačiomis kainomis, kiek kainuoja įprastose parduotuvėse. Ir taip tikrai būna – pavyzdžiui, kalbant apie „H&M“ rūbus, tai tu įsivertini, kad gal geriau nueisi ir nusipirksi naują. Brangiausias megztinis galėtų kainuoti 15 eurų, bet tai turėtų būti puikios sudėties rūbas ir labai man patikti.

Aš pati nesu mėgėja vintažinių rūbų, bet labai žaviuosi tokiu stiliumi, žiūrėdama į kitus žmones. Viskas, ką perku, daugiau mažiau atitinka šiandienines tendencijas, tad jei derini su kažkuo, pirktu iš paprastų parduotuvių, net neįtartum, kad daiktas pirktas iš antrų rankų. Įdomesnių daiktų visgi daugiausia rasčiau savo dukros spintoje – manyčiau, ji turi suknelių visoms progoms ir dar daugiau. O vardiniais rūbais dažniausiai džiaugiasi mano trimetis sūnus. Aišku, jam nei šilta, nei šalta, bet man visai smagu matyti jį pasipuošusį „Ralph Lauren“ marškinukais“, – pasakojo Toma.

Visgi toks apsipirkimas priimtinas tikrai ne visiems. Kaunietė Justė teigė dėvėtų drabužių parduotuvėse neapsiperkanti ir paaiškino, kodėl.

"Neapsiperku. Pirmiausia, man nepatinka tų parduotuvių kvapas, netvarkingai sudėti rūbai ir jų gausa. Per daug juose kuistis ir ieškoti. Antra, kažkodėl man visada "pasiseka" - kai randu dėvėtų rūbų parduoutuvėje gerą drabužį, jis būna brangesnis nei panašus naujas. Taip pat nepatinka tas jausmas, kad dėvi kažkieno kito rūbą - tarsi vilkėčiau kito žmogaus energiją.

Kiek esu pirkusi, nereikėjo ilgai ieškoti - pirkau tai, kas iš karto krito į akis. Bet tie rūbai ilgainiui neprigijo spintoje, taip ir netapo labai mėgstamais. Dažniausiai net pirkdama padėvėtuose pirkdavau naujus rūbus su etiketėmis - ten tokių irgi būna.

Paprastai rūbus perku internetu, man taip susitaupo laiko ir tenka mažiau ieškoti. Jei reiktų specifiškai senovinio daikto, kažkokiam renginiui ar tam tikrai temai, tikriausiai eičiau į specialų butiką", - sakė Justė.

Raseiniškė Joana taip pat tvirtino neapsiperkanti, tiesa, seniau tą darydavo.

„Seniau pirkdavau tiesiog glėbiais. Tai tapo beveik manija, nešdavausi namo maišais. Ilgainiui pamačiau, kad jeigu nenoriu užgrūsti visos spintos, man visgi geriau veikia metodas: mažiau, bet naujų.

Geriau turėsiu vieną porą džinsų, dvejas kelnes ir porą švarkų, bet jie bus iš naujos, kokybiškos parduotuvės. Nuo senesnių laikų iš padėvėtų rūbų turiu vintažinę odinę delninę ir geros kokybės juodą vasarinį kombinezoną. Juos turiu jau ne vienerius metus ir dar geri. Bet daugiau ten nebesidairau“, - sakė Joana.

Stilistė Violeta Krasovska papasakojo daugiau apie apsipirkimą dėvėtų rūbų parduotuvėse ir pateikė patarimų. Štai ko, pasak jos, geriausia ten ieškoti ir ko ieško stilistai.

„Viena iš didžiausių tendencijų yra vintažinio tipo drabužiai. Juos galime rasti ne tik „secondhanduose“, bet ir didžiuosiuose prekybos centruose, tik medžiagos yra šiuolaikiškos, bet siluetai priklauso tam tikrai epochai.

Pirma, stilistai gali nuspėti kas bus madinga po metų ar dviejų ir dažnai dėvėtų drabužių parduotuvėse atranda tai, kas tik bus madinga ateityje. Antra, dažnai „secondhanduose“ stilistai ieško išskirtinio dizaino drabužių, kad vėliau išsiskirtų iš minios ir neatrodytų kaip visi. Trečia, žinant greitosios mados minusus, ten verta ieškoti geresnės kokybės drabužių“, – teigė V. Krasovska.

Pati tokiose parduotuvėse ji yra radusi originalų „Burberry“ lietpaltį, Jil Sander ir „Escada“ švarkelį, „Gucci“ palaidinę.

„Svarbu mokėti atskirti, ar žymaus prekinio ženklo drabužis ar aksesuaras yra originalus. Dažnai pasitaiko kopijų, todėl neskubėkite džiaugtis atradę perliuką. Visada turite patikrinti jo autentiškumą. Internete yra nemažai informacijos, padėsiančios atskirti kopiją nuo originalo“, – atkreipė dėmesį stilistė.

Ji taip pat įvardijo ir kas yra dabar taip populiarūs vintažiniai rūbai.

„Visuotinai priimtas pramonės standartas yra tas, kad daiktai, pagaminti prieš 20-100 metų, laikomi senoviniais. Tiesa, tik jeigu jie aiškiai atspindi epochos stilių ir tendencijas. Būtent tokius drabužius galite rasti vintažinių parduotuvių lentynose, pvz., „Humana“ Vilniuje, Tilto g. 10-8, Trakų g. 16, „Retro Vintage parduotuvė“ Vilniuje, Pamėnkalnio g. 23-5, „Vintage boutique“ Vilniuje, Arklių g. 3-13 ir „Humana“ Kaune, M. Daukšos g. 25“, – vardijo V. Krasovska.

Už kokią kainą dar verta pirkti tokiose parduotuvėse, o už kokią – nelabai?

„Viskas priklauso nuo rasto daikto. Jeigu tai – originalus „Burberry“ lietpaltis, kurio kaina padėvėtų drabužių parduotuvėje siekia apie 80 eurų ir jūs galite leisti sau jį įsigyti – pirmyn! Protingiausias sprendimas būtų atsižvelgti į savo asmeninį biudžetą ir išleisti tiek, kiek jūs galite ar norite“, – sakė stilistė.

V. Krasovska pateikė ir patarimų, norinčioms geriausiai apsipirkti tokiose parduotuvėse.

„Man labai patinka, kad dėvėtų drabužių parduotuvės atsižvelgia į šiuolaikines tendencijas, o tai labai palengvina paieškas. Labai svarbu prieš apsipirkimą pasidaryti spintos reviziją ir sudaryti trūkstamų drabužių ar aksesuarų sąrašą. Toks būdas ne tik palengvins norimo daikto paieškas parduotuvėje, bet ir neblaškys jūsų. Jeigu sąrašo neturite ir jau radote kokį perliuką, visada apgalvokite, su kokiais jau esamais drabužiais savo spintoje jį derinsite.

Atvykus į dėvėtų drabužių parduotuvę apsišarvuokite kantrybe, nes peržiūrėti teks visus iškabintus drabužius. Taip, tai varginantis procesas, bet dažnu atveju geriausi perliukai slepiasi ten, kur jų nematai ar nepastebi“, – patarė ji.