„Incider“ ir „CNN“ pranešė, kad „Balenciaga“ parduoda nudrengtus sportbačius su suplyšusiu audiniu, skylutėmis ir purvinais padais. Šios naujienos kaina ne mažiau įspūdinga, nei išvaizda – 1 850 JAV dolerių.

Balenciaga“ vėl atkreipė į save dėmesį – ir ne iš gerosios pusės. Socialiniuose tinkluose žmonės baisisi naujuoju jų produktu – nudrengtais batais. Mados mylėtojai baisisi jų nudėvėta išvaizda, didele kaina ir vadina „sumuštais Converse sportbačiais“.

Balenciaga nuotr.

Portale „IOL“ daugiau pasakojama apie kritiką, kurios kompanija susilaukė socialiniuose tinkluose.

„Iš pradžių jie mums pasiūlė bjaurius a la tėčio sportbačius, paskui pristatė aukštakulnes „Crocs“ klumpes, o dabar nori, kad avėtume sportbačius, kurie atrodo tarsi ištraukti iš šiukšlių dėžės“, – rašoma straipsnyje.

Nors jie gali atrodyti kaip šiukšlės, iš tikrųjų šie batai yra visiškai nauji. Tiesiog pagaminti taip, kad atrodytų kaip nešvarūs ir nudėvėti. Šviežias nuo gamybos linijos. Taip, jie padarė viską, kad sukurtų nešvarius „nelaimės ištiktus“ sportbačius.

Kai kurie vadina kolekciją „socialiniu eksperimentu“.

„Balenciaga atlieka socialinį eksperimentą, skirtą išsiaiškinti, kokie kvaili iš tikrųjų yra turtingi žmonės“, – sakė socialinių tinklų vartotojas @NyikoChuma.

Balenciaga nuotr.

„Balenciaga“ jau ne pirmą kartą patenka į mados gerbėjų akiratį dėl perdėto benamių stiliaus aukštinimo. Vienais metais jie buvo priversti atsiprašyti dėl savo salono dekoracijų – kai pardavimo vietos vitrinas papuošė gulinčiais ar ant laikraščių sėdinčiais manekenais.

Apskritai mados pasaulyje įsivyravo keista tendencija – pasitelkti skurdžiausių visuomenės narių išvaizdą, kad sužavėtum turtinguosius. Ši tendencija buvo pavadinta homeless chic: terminas gali būti aiškinamas kaip „benamių elegancija“ ar „valkatų prabanga“. Kodėl apskritai kopijuoti benamių aprangą tapo madinga?

Ar dėl to, kad nusmurgęs, arba miesto, stilius yra išskirtinis? Ar mada tiesiog prarado ryšį su skurdo, kaip socialinės problemos, realybe ir dėl šios žinių stokos skurdas atgimsta kaip dar vienas dizainerių „įkvėpimas“? O gal bandymai pasisavinti benamių aprangos stilių yra tiesiog dar vienas būdas pabrėžti jų žemesnį socialinį statusą? Kad ir kaip bebūtų, ši tendencija turi ilgą istoriją. Daugiau apie ją papasakota portale „Wessexscence“.

Nors Johnas Galliano nebuvo pirmasis dizaineris, kurio drabužių modelius įkvėpė skurstančių asmenų apranga, paprastai manoma, kad homeless chic tendencija prasidėjo būtent nuo jo 2000 metų pavasario – vasaros kolekcijos, skirtos mados namams „Christian Dior“.

Pats dizaineris aiškino, kad įkvėpimo sėmėsi iš gatvės gyventojų, kuriuos bėgiodamas pastebėdavo Senos pakrantėse, ir šiuos atradimus įtraukė į savo septintąją „Dior“ mados kolekciją. Šios kolekcijos modeliai buvo sukurti iš specialaus šilko, vaizduojančio laikraščius, taip pat kitų prabangių audinių, kurie buvo suplėšyti ir aptrinti, kad atrodytų tarsi purvini.

Balenciaga nuotr.

Taigi, skurde skendintys žmonės tam tikra prasme buvo ir tebėra išnaudojami kaip įrankis mados pasauliui, kad pastarasis sulauktų pagyrų ir uždirbtų pinigų iš tų, kurie tiesiog nepastebi opių socialinių problemų.

„Baisu sakyti, bet labai dažnai daugiausia liaupsių sulaukę drabužiai būna nužiūrėti nuo pačių vargingiausių žmonių“, – kažkada žurnalui „Vogue“ pareiškė dizaineris Christianas Lacroix.

2005 ir 2006 metais mados dizainerių ir vaikystėje aktorėmis tapusių seserų Mary – Kate ir Ashley Olsen pomėgis dėvėti itin padidinto dydžio drabužius, susluoksniuotus atsainiais sluoksniais, privertė daugelį bulvarinių laikraščių ir mados žurnalų spėlioti, ar jos taip pat nusprendė prisijaukinti homeless chic stilių, ar tiesiog bando pabėgti nuo mielo ir saldaus įvaizdžio, kuris susiformavo per jų vaikystės karjerą visuomenės dėmesio centre.

Bet kokiu atveju jos buvo bene vienintelės įžymybės, kurios buvo lyginamos su „maišų damomis“ (benamėmis moterimis – red.), nors nešiojo „Chanel“ ir „Botkier“ kūrinius, o tai liudija, kiek daug abejingumo ir nežinojimo slypi turtuolių pamėgtame homeless chic stiliuje.