Dabar sunku įsivaizduoti, kaip reikėtų verstis be džinsų ir marškinių, tačiau vos prieš kelis dešimtmečius šie drabužiai buvo priskiriami išskirtinai vyriškam garderobui. Daiktai ir mada būdavo taip griežtai klasifikuojami pagal lytį, kad kelnėmis dėvinčios moters pasirodymas viešumoje prilygdavo tikram akibrokštui, visiškai nederančiam prie nusistovėjusių normų: atseit, kuriems galams moteriai šitaip rengtis?
Išraiškos laisvė ir unisekso stilius – tai seksualinės revoliucijos atnešta dovana. Duris į vyriškų drabužių pasaulį moterims atvėrė Coco Chanel. 3-iajame praeito amžiaus dešimtmetyje prancūzų mados dizainerė įrodė visam pasauliui, kad net su tipiniu vyrišku kostiumu galima atrodyti moteriškai ir elegantiškai. Tikrą perversmą mados pasaulyje padarė Yvesas Saint Laurentas.
1966-aisias jis aprengė manekenes smokingais. Šis rūbas dizaineriui siejosi su laisve bei valdžia ir jis panoro apdovanoti moteris šiomis savybėmis ir galimybėmis. Nors terminas „uniseksas“ buvo imtas vartoti daug vėliau, būtent Yvesas Saint Laurentas laikomas unisekso pradininku.
Už tolesnę abiejų lyčių asmenims tinkamos mados plėtotę turėtume būti dėkingi menininkų pasauliui priskiriamoms įžymybėms, tokioms kaip Marlene Dietrich, Davidas Bowie, Twiggy. Būtent šios asmenybės savo įvaizdžiu įkūnijo tą sudėtingą situaciją, į kurią visuomenė pateko 7-ajame ir 8-ajame praeito amžiaus dešimtmečiuose.
Tuo metu ėmė silpnėti istoriškai susiformavusio patriarchalinio modelio įsigalėjimas ir stiprėti moterų vaidmuo. Finalinį seksualinės revoliucijos mados pasaulyje akordą sugrojo dizaineris Calvinas Kleinas, sukūręs paaugliams skirtą unisekso stiliaus kolekciją, ir manekenė Kate Moss, sudalyvavusi jos pristatyme.
Kas būdingiausia unisekso stiliui?
Jam galima laisvai priskirti tokius daiktus, kurie neturi apie paskirtį konkrečios lyties asmenims vienareikšmiškai bylojančių savybių. Beje, kalbėti tenka ne tik apie daiktus, mat unisekso stiliaus gali būti ir šukuosena, makiažas, aksesuarai arba kvepalai.
Pagrindiniais bruožais, padėjusiais šiam stiliui iškilti ir įsitvirtinti, derėtų pavadinti komfortą ir jaukumą: juk džinsai, kelnės, trikotažiniai marškinėliai, palaidinės, megztiniai, golfai, kedai ir loaferiai tinka tiek kasdienei veiklai, tiek poilsiui.
Tokia apranga ypač patogi, praktiška, nesunkiai įperkama ir lengvai įsigyjama, todėl nekeista, kad ją pamėgo ir moterys, ir vyrai. Įdomu tai, kad vyriško sukirpimo rūbai moteriškumo anaiptol neužgožia, o atvirkščiai – paryškina. Tinkamai juos suderinus galim atrodyti ne tik stilingai, bet ir seksualiai.
Vyriško silueto moteriški daiktai ne tiktai gali, bet ir privalo atspindėti persipynusių vyriško ir moteriško pradų harmoniją. Tarkim, kaklaraištis suteikia juslingumo dalykiniam ir santūriam kostiumui, platus vyriško kirpimo paltas pabrėžia figūros trapumą, o tiesios kelnės su aukštakulniais kuria sėkmės lydimos, stilingos merginos įvaizdį.
Šiuolaikinių mados kūrėjų idėjos vis dažniau siejasi su stilingos ir nepriklausomos moters amplua. Savo užduotimi jie laiko atrasti harmoningą moteriško žavesio ir vyriško stiliaus derinį. Štai kodėl ant podiumų darosi įprasta matyti nuostabias manekenes, kurių išvaizdai nebūdingos moteriškos formos, o žymūs dizaineriai noriai kuria unisekso stiliumi.
Vis dėlto augantis susidomėjimas uniseksu niekaip nesusijęs su būtinybe maskuoti tai, kas vyriška, ar tai, kas moteriška. Mados industrija tiesiog siūlo rinktis lyties požiūriu neutralius drabužius, t. y. tokius, kuriuos dėvėdami ir vyrai, ir moterys galėtų jaustis komfortiškai ir užtikrintai, bet atrodyti arba vyriškai, arba moteriškai.
Pamatinė unisekso koncepcija yra susijusi ne su kuo nors kitu, o su lyčių lygybės idėja. Šio stiliaus apranga suteikia laisvės ir nepriklausomybės pojūtį bei atveria stereotipams nepaklūstančios saviraiškos galimybes.
