– Esate vienas iš nedaugelio meistrų, išbandančių bei aptariančių ir pigesnes priemones. Taigi, naudotinų produktų galima rasti ir paprastose kosmetikos parduotuvėse? Klausantis šiandieninių patarimų kartais atrodo, kad jei šampūnas kainuos pigiau nei 20 eurų, plaukai nukris.
– Tikrai galima rasti gerų produktų ir paprastose parduotuvėse, ir net prekybos centruose. Tie produktai tikrai nebus žymiai blogesni už brangius produktus. Labai svarbu sudėtis: žinoti, kas įeina į produktą. Kiek kalbėjau su žmonėmis, kurie kuria kosmetiką, su chemikais, gydytojais, kiekvienas ingredientas yra skirtas tam tikram efektui, poveikiui. Tokių griežtai „blogų“ ir „gerų“ sudėtinių dalių nėra. Produktas gali tikti arba netikti jūsų plaukui, bet galbūt jis tiks kitam.
Plaukai nuo pigesnio šampūno tikrai nenukris. Turiu klientę, kuri plauna galvą su vienu pigiausių rinkoje, kelis eurus kainuojančiu šampūnu. Jau daug metų. Ir nieko blogo nenutiko, puikūs plaukai! Reiškia, jos plaukams tas tiko. Nėra taisyklės, kad kuo brangesnis, tuo geresnis.
– O kaip yra dėl plaukų gydymo? Ar tiesa, kad kai kuriomis kaukėmis galima gydyti plaukų būklę?
– Pirmiausia apie gydymą. Gydyti gali tik gydytojas. Tad termino „gydyti plaukus“ išvis neturėtų būti – to neįmanoma padaryti. Plaukas yra negyvas organas. Mes galime nebent jį kažkiek atstatyti. Tas pats ir kalbant apie galvos odą – kirpėjai negali gydyti jos problemų, tam yra specialūs medikai.
Su šampūnais, kondicionieriais ar kitomis priemonėmis mes nieko negalime padaryti. Daugiausia, kuo specialus šampūnas gali padėti – tai sumažinti pleiskanojimą ar subalansuoti galvos odos riebalavimąsi.
Kaukė reikalinga plaukui, kondicionierius taip pat. Ant kai kurių produktų gamintojas nurodo, kad jie tinkami tepti ir ant galvos odos, bet paprastai priemonės skirtos tik negyvajai daliai – pačiam plaukui.
Sudėtinės geros kaukės dalys kiekvienam plaukui, kiekvienam žmogui, labai individualios. Vienam reikia daugiau maitinimo, kitam drėkinimo, trečiam atstatymo. Neverta sakyti „jeigu plaukas sausas, jį reikia drėkinti“. Bendrai kalbant – taip, tačiau gal plaukas sausas, nes nualintas nuo dažymo, tad jį reikia atsatyti, paskui primaitinti? Reikia atsižvelgti į sausumo priežastis.
– O ką manote apie feną, kuris tuo pačiu yra ir šepetys – apvalus fenas-šepetys, kuris fenuojant suteikia formą? Ar tiesa, kad toks prietaisas žalingas?
– Fenai-šepečiai yra senas geras pamirštas dalykas. Kažkada tokius turėjo mūsų močiutės, dabar vyksta jų atgimimas. Šie įrankiai tikrai nėra žalingi, jie palengvina gyvenimą. Labai geras dalykas, džiaugiuosi jo atgimimu ir siūlau įsigyti savo klientėms. Be proto patogu, nes ir džiovinimui, ir formavimui pakanka naudoti vieną ranką.
Fenas-šepetys labai pagreitina džiovinimo procesą, padeda formuoti. Vėlgi, svarbu atsižvelgti į įrankio dangą: kad ji nebūtų vien iš metalo, antraip degins plauką. Ir, be abejo, naudoti apsaugą nuo karščio. Geriausia šlapius plaukus primiausia šiek tiek pradžiovinti paprastu džiovintuvu ir kai jau jie lieka tik drėgni, tada paimti feną-šepetį ir juo formuojant pabaigti džiovinimą.
– Koks dažniausias mitas, su kuriuo susiduriate?
– Iš karto šovė į galvą mitas apie tai, kad galima pripratinti plauką nesiriebaluoti. Yra daug moterų, kurios moko kitas socialiniuose tinkluose rečiau plauti galvą.
Jos sako: „Galite pripratinti plauką, jis išmoks rečiau riebaluotis.“ Tai – visiškas mitas. Nei plaukų, nei galvos odos negalima pripratinti ar išmokyti kažko. Vieni galvą plauna kiekvieną dieną, kiti kas dvi ar tris, ar net penkias dienas – tai visiška fiziologija.
Galva prie nieko nepripranta, plauti ją reikia tiek kartų, kiek reikia. Nereikia bijoti plauti galvos kiekvieną dieną, jeigu taip riebaluojasi galvos oda. Galima kažkiek pareguliuoti tuos dalykus, randant tinkamą produktą savo galvos odai. Kartais galima rasti šampūną, kuris taip sureguliuoja galvos odos riebalavimąsi, kad truputį rečiau riebaluotųsi. Bet tai – ne pratinimas, o tiesiog tinkamai parinktas produktas.
