– Kai jaučiame odos tempimą – odą reikėtų drėkinti ar maitinti?

– Odos tempimo jausmas atsiranda, kai oda yra dehidratavusi, t.y. jai labai trūksta drėgmės. Tačiau tai nereiškia, jog tik drėkinant odą problema išsispręs, nes drėgmės netekimo priežastys gali būti skirtingos.

Jei odai trūksta lipidų, nes pažeista hidrolipidinė plėvelė, jai reikia priemonių, kurių pagrindą sudaro sočiosios riebalų rūgštys, vaškai. Jie odos paviršiuje sudaro tvirtą plėvelę. O štai sausai, o tokia oda dažniausiai būna ir jautri, reikalingos priemonės su nesočiaisiais lipidais, keramidais, aminorūgštimis polisacharidais, nes reikia atstatyti epiderminį barjerą. Tokiai odai, priešingai, nei netekusiai lipidų, susidariusi plėvelė tik pakenks, nes susikaupusi po ja drėgmė ne tik nesudrėkins odos, bet duos priešingą efektą.

Jei drėgmės trūksta riebiai odai, reikia priemonių su hialurono rūgštimi, šlapalu, nes šios padės sulaikyti drėgmę raginiame sluoksnyje. Trumpai tariant, kai pažeistas epiderminis odos barjeras – reikia skirti drėkinamąsias procedūras, kai jis nepažeistas, kaip sakote, – maitinti. Tačiau svarbiausia, teisingai nustatyti drėgmės trūkumą sukeliantį faktorių, t.y. kreiptis pas specialistą.

– Tad kas geriausia drėkina odą?

– Noriu akcentuoti, geriausiai odą drėkina tos medžiagos, kurios padeda panaikinti sukėlusią dehidratacijos priežastį.

Keramidai, polinesočiosios riebalų rūgštys, esančios vynuogių kauliukų, sėmenų, moliūgų ir kituose augaliniuose aliejuose. Taip pat – pieno, hialurono rūgštis, glikolio rūgštys, šlapalas, įvairūs augaliniai aliejai, alavijas. Cheminių medžiagų tikrai daug, visų jų ir neišvardysiu, tačiau vien jų neužtenka, reikalingas ir drėkinimas iš vidaus – tai suvartojamas pakankamas vandens kiekis ir kraujo cirkuliaciją skatinančios priemonės – masažai, taip pat mezoterapija, maisto papildai su serbentais, erškėtrožėmis.

– Sakoma, kad reikia gerti daug vandens, kad būtų palaikytas tinkamas odos drėgmės balansas. Kiek reikia išgerti vandens per dieną, kad odai netrūktų drėgmės ir ji neišsausėtų. Ar reikalingas dar papildomas drėkinimas iš išorės?

– Taip, vandenį gerti būtina. Yra įvairių nuomonių, kiek jo reikia išgerti per dieną, nes tai priklauso ir nuo žmogaus sveikatos būklės (sutrikus inkstų, šlapimo takų funkcijoms vandens kiekį reikia dozuoti pagal gydytojo rekomendacijas), ir amžiaus (vyresniame amžiuje visos organizmo funkcijos lėtėja), ir gyvenimo būdo (esant fiziškai aktyviam ar būnant vietose, kas skatina gausesnį prakaitavimą, vandens reikia gerti daugiau), tačiau vistik 1,5 l per dieną vidutiniškai išgerti reikėtų.

Papildomas drėkinimas iš išorės reikalingas tuomet, jei pažeista odos hidrolipidinė plėvelė, jei kasdienėje odos priežiūroje naudojamos netinkamos, agresyvios kosmetikos priemonės, prausikliai, kurių sudėtyje esančios paviršiaus aktyviosios medžiagos, pažeidžia tą sluoksnį. Žmogui senstant sulėtėja limfotaka, kraujotaka, yra lipidų struktūra, epidermis gauna mažiau drėgmės, tad drėkinti iš išorės būtina. Taip pat tuomet, kada sergama įvairiomis vidaus organų ligomis, vartojant tam tikrus vaistus (pvz. cholesterolio mažinimui, gydant Acnę), esant žalingiems įpročiams – rūkant, vartojant alkoholį, piktnaudžiaujant saule be apsauginių priemonių, atlikus dermabrazijos, gilaus šveitimo procedūras.

Papildomo drėkinimo reikia, kai odą veikia tokie išoriniai veiksniai, kaip šaltis, vėjas, saulė, aplinkos tarša ir pan., esant nuolatiniam stresui, nuovargiui.

– Labai įdomus dalykas yra su vandeniu. Drėgname ore būti gerai, tačiau, kai nusiprausiame po dušu, atrodo, kad oda lieka nesudrėkinta, o ją peršti, traukia, sausėja. Gal įtakos turi vandens sudėtis ar tai, kad vanduo yra kalkėtas?

– Pagrindinė odos sudirgimo, išsausėjimo priežastis tikrai nėra vandens sudėtis. Kuomet mes būname drėgname ore, vandens garai kaupiasi ant odos, ant jos išlieka ilgesnį laiką, oda pridrėkinama, ji tarsi išbrinksta. O kai prausiamės po dušu, pirma, dažniausiai naudojame įvairius prausiklius – veidui, kūnui, kurių sudėtyje visada yra paviršiaus aktyvių medžiagų, kurios ir sukelia odos dehidrataciją. O antra, prausiamės po karštu ar ganėtinai šiltu vandeniu, nuo jo šilumos prarandami natūralūs riebalai, odos poros atsiveria ir tokiu būdu per trumpą laiką mes netenkame daug drėgmės, ji tiesiog išgaruoja.

Kalkėtas, arba dažnai vadinamas „kietas“ vanduo neturi neigiamos įtakos žmogaus sveikatai.

Vandens „kietumą“ lemia jame ištirpusios druskos (kalcio ir magnio hidrokarbonatai, karbonatai, sulfatai, chloridai ir kt.).

Tačiau kietame vandenyje prasčiau putoja prausikliai, tokiu būdu mes jų vartojame daugiau, tuomet prireikia ilgesnio laiko, kad juos nupraustume, o jei tai darome su karštu vandeniu, prarandame odos drėgmę. Kieto vandens nuosėdos jungiasi su muilu ir gali kauptis ant odos, tad būtina naudoti toniką, kuris neutralizuos vandens poveikį.

– Su kokiu vandeniu geriau plauti veidą – su karštu ar su šaltu? Kokį poveikį daro?

– Nors karštas vanduo atpalaiduoja raumenis, sušildo kūną ir padeda atsigauti po ilgos ar sunkios dienos, jis taip pat praplečia kraujagysles, ardo odos apsauginį sluoksnį, dėl to dažnai juo nusiprausus oda parausta, išsausėja, suaktyvėja riebalinių liaukų veikla. Kaip žinoma, per atsivėrusias poras prarandame vandenį. Karštu vandeniu prausti veidą patariu, jei odą ruošiate šveitimui ar valymui.

Odos drėkinimas
Foto: Shutterstock

Šaltas vanduo padeda susiaurinti kraujagysles, laikinai sutraukia poras ir sumažina odos paraudimo ir patinimo riziką. Taip pat skatina kraujo cirkuliaciją, todėl reguliariai tai darant, veido oda gali pradėti sveikai švytėti. Tačiau reikėtų skirti šaltą vandenį nuo ledinio, šis gi sukelia stresą.

– O kaip su vandens dulksna, kurią naudojame kondicionuojamuose patalpose, biuruose ar sportuojant. Pojūtis toks, kad ji išties mus atgaivina, o kaip yra iš tikrųjų? Kokia jo sudėtis, gal naudojamos papildomos medžiagos? Ar papurškus vandens dulksnos oda lieka sudrėkinta?

– Vandens dulksna išties suteikia gaivos pojūtį ir, kaip buvimas, drėgname ore, drėkina odą, tačiau pukšti reikėtų gana dažnai. Be abejo, dulksnos sudėtis gali būti labai įvairi. Jau pats vanduo gali būti paprastas, bet gali būti ir terminių šaltinių, jūros vanduo. Sudėtyje gali būti vitaminai, medžiagos, saugančios nuo UV spindulių, drėkinančios, jauninančios, tonizuojančios, valančios, raminančios medžiagos.

Veido dulksna
Foto: Shutterstock

Žinoma, gali būti ir kvapą, spalvą suteikiančios medžiagos, kurios dažniausiai būna sintetinės ir kenkia odai. Tad, renkantis veido dulksną svarbu atkreipti dėmesį į jos sudėtį, rinktis pagal savo odos tipą ir būklę, norimą poveikį.

– Odą drėkina veido serumai ir drėkinamieji kremai, kurios priemonės yra efektyvesnės? Kada kurį produktą reiktų rinktis?

– Ir serumai, ir kremai yra efektyvūs drėkinant odą, jei jie parinkti teisingai, atsižvelgiant į drėgmės netekimo priežastį, odos tipą bei būklę. Tačiau šios priemonės yra skirtingos savo sudėtimi, tekstūra ir, kartais, paskirtimi.

Serumas – tai lengvesnės tekstūros, tačiau aktyvesnių veikliųjų medžiagų turinti priemonė, kuri greitai įsisavinama ir patenka į gilesnius odos sluoksnius. Serumą palyginčiau su koncentratu – viskas, ko reikia odai dideliais kiekiais. Kremas – jau sunkesnės, tirštesnės tekstūros, jo poveikis nėra toks greitas, kaip serumo ir jis retai patenka į gilesnius odos sluoksnius. Kremas dažnai turi ir platesnį poveikį – ne tik drėkinti, tai lemia sudėtyje esančios medžiagos.

Mano nuomone, veido oda turi būti kasdien teisingai drėkinama ir maitinama, naudojant ir serumą, ir kremą, nes šie vienas kitą papildo. Serumą reikėtų naudoti ir ryte, ir vakare ant švarios odos prieš tepant kremą. Dieninį kremą su intensyviais drėkikliais – haliuronu, peptidais ir kitais aktyviais komponentais – rekomenduoju naudoti ryte, odos maitinimui naktinį kremą, kurio sudėtyje turi būti ne tik drėkinančios medžiagos, bet ir odai reikalingi aliejai bei vitaminai, tepti vakare.