Į svarbiausius klausimus atsakymų ieškojome kartu su plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoju Kęstučiu Maslausku.

– Ar nosies korekcija – populiari procedūra Lietuvoje ir ar pokyčiams ryžtamasi daugiau dėl estetinių, ar medicininių priežasčių?

– Visą laiką buvau nusistatęs, kad nosis labiausiai nori koreguoti Rytų atstovai, tarkime, Arabijos šalių žmonės. Tačiau lietuvaitės kuo toliau, tuo dažniau nori korekcijų. Jei palygintume, kiek visų operacijų yra atliktos dėl estetikos, o kiek dėl funkcijos – didesnė dalis, vis dėlto, ateina dėl medicininių priežasčių. Dažniausiai sakoma, kad yra problemų su kvėpavimu ir kadangi šiaip ar taip reikia koreguoti šią bėdą, tuo pačiu galima pakoreguoti ir nosies formą. Dėl estetinių priežasčių dažniausiai ateina, jei turi didelę kuprelę ar storą nosies galiuką.

– Sakoma, kad nosis – mūsų veido centras ir net menkiausi pokyčiai gali kardinaliai pakeisti atvaizdą veidrodyje. Tiesa tai ar, vis dėlto, kiek perdėta? Ar būna, kad po operacijų žmonės pamato save veidrodyje ir sako „o ne ne ne, grąžinkite man senąją nosį!“

– Kad sakytų, jog visiškai nepatinka – tokių atvejų tikrai pasitaiko retai. Visada prieš operaciją konsultuojame, konsultacijos metu labai svarbu išsiaiškinti, ko pacientas tikisi ir kokio rezultato jis nori. Kadangi nosis yra labiausiai atsikišusi veido dalis, labiausiai pastebimi ir visi smulkūs niuansai. Tik tiek, kad prieš operacijas dažniausiai niekas tiek nesigilina į visas smulkmenas. Žmonės turi savo viziją, kaip norėtų, kad ta nosis atrodytų ir tikisi, kad po operacijos nosis bus absoliučiai ideali. To tobulumo nėra, nėra visiškai simetriško žmogaus. Jei lygintume kairę ir dešinę pusę bet kurioje kūno dalyje – skirtumas vis vien bus.

Problema kyla tada, kai žmogus nori savo psichologines problemas, bėdas pakoreguoti operacija. Viena iš tokių bėdų yra kūno dismorfofobinis sindromas, kai žmogus kitaip suveikia savo asmenybę ir žiūrėdamas į veidrodį save mato kitaip nei jį mato kiti. Jei tokį pacientą operuoji, jam tai tampa patvirtinimu, kad operuota vieta buvo problema. Kiek darytum operacijų, kiek koreguotum, jis niekada nebus patenkintas. Problema, jei neatpažįsti tokio žmogaus ir imiesi operuoti.

– Ar medicinoje yra tobulos nosies formulė? Kaip ji turėtų atrodyti?

– Sakykime, Holivudinė nosytė – maža, riesta – tokia tinka vienetams. Mums svarbu, kad veide būtų harmonija. Siekiame, kad moters nosies ašis būtų tiesi, kad nosies nugarėlė arba būtų tiesi, arba turėtų švelnų linkį, nosies galas būtų kuo siauresnis, o kampas tarp lūpų ir nosies būtų apie 105-120 laipsnių. Vyriška nosis kitokia – nugarėlė turėtų būti tiesi, galbūt net su kuprele, o kampas tarp lūpų ir nosies turėtų būti kiek bukesnis, apie 90-100 laipsnių.

Yra dalis pacienčių, kurios nori kuo mažesnės ir kuo siauresnės nosytės, viskas tvarkoje, techniškai neretai tą galima padaryti, jei oda yra pakankamai plona ir gali susitraukti. Problema tame, kad jei per daug sumažinsi nosį, automatiškai pablogės kvėpavimas. Kuo labiau mažini nosį, tuo labiau mažini landas ir pablogini kvėpavimą. Paprastai operuojame su LOR gydytoju, jis operuoja pertvarą. Tačiau, kad būtų visiškai tiesi pertvara, per tiek metų, kiek operuoju, pasitaikė tik keletą kartų.

– Ar tiesa, kad po operacijos galutinį rezultatą galima vertinti tik po metų, pusantrų? Kodėl?

– Deja, taip. Visoms norisi po operacijos matyti tikrąjį rezultatą. Jei mažiname nosį, sumažiname patį karkasą ir lieka odos perteklius, per laiką oda traukiasi. Kitas dalykas – atidaliname gana didelį plotą, turime vidinę žaizdą. Kadangi gamtoje tuštumos nėra, tą žaizdą užpildo randas, o randas „bręsta“ pusantrų metų. Iš pradžių jis būna žydėjimo fazėje – kai du, tris mėnesius nosis didėja, po to randas traukiasi, bręsta, nosis mažėja. Dėl to matome rezultatą tik po ilgo laiko.

– Kokios yra rinoplastikos rizikos ir kas žinotina apie pooperacinį laikotarpį?

– Blogiausia, kas gali nutikti, turbūt, yra Maiklo Džeksono variantas. Jis siekė tobulumo, koregavo nosį tol, kol sutriko kraujotaka. Sutrikus kraujotakai, įvyko nosies galiuko nekrozė (žuvo audiniai). Negali absoliučiai visko numatyti. Jei lentos dalį nupjovei, ji tokia ir bus, jei lapą atkirpai – toks ir liks, bet nosis yra gyvas organizmas, dėl to randas vystosi, o kaip jis keisis – niekada negali žinoti. Mes sudėliojame kaulinę ir kremzlinę dalį taip, kad ji būtų kuo tolygesnė, simetriškesnė, bet toliau nebeturime įtakos, kaip nosis randės. Deformacijų, daugiau ar mažiau, vis vien lieka.

Kalbant apie viena iš rizikų – kraujavimus – veidas labai gerai aprūpinamas krauju, tad po operacijos labai reikia pasisaugoti, tam, kad kraujo spaudimas nesukiltų. Nepūsti nosies, stengtis nečiaudėti.

Viena iš komplikacijų gali būti infekcija. Kad nosis po operacijos supūliuotų, yra kraštutinai retas dalykas, bet tokios eigos atmesti irgi negali.

– Pakalbėkime apie užpildus – ar jie yra šiuolaikinė alternatyva rinoplastikai?

– Nemanau. Manau, kad tai yra papildymas. Yra indikacijų, kai užpildai yra tinkami – pavyzdžiui, kai yra nedidelė deformacija, įdubimas nosies šaknyje arba galiuke. Bet tai yra užpildas, kuris priduoda tūrio. Dauguma merginų nori, kad nosis būtų kuo mažesnė. Pridėdamas tūrio nosies tikrai nepamažinsi, ji tik padidės.

– Kiek ilgai išsilaiko rezultatas ir ar tiesa, kad hialuronas, nors ir natūraliai išskaidomas, bet pasišalina ne pilnai?

– Dažniausiai, apie 6-8 mėnesius. Tik tiek, kad pakartotinai teks leistis. Operacija, kita vertus, yra ilgalaikis sprendimas, bet rezultato reikia ilgai laukti.

Ką ir teigia patys gamintojai, per laiką hialuronas yra suskaidomas, tačiau taip pat yra skatinamos jungiamojo audinio gamyba aplinkui. Automatiškai, toje vietoje tūrio lieka daugiau. Pats hialuronas gali būti greičiau ar lėčiau išsivaikštantis, didžioji dalis pasišalina per metus. Nebent tai būtų labai tirštas hialuronas, kuris yra skirtas veido kontūravimui – tokia injekcija išsilaiko iki pusantrų metų.

Jei hialuronas nepilnai išsiskaido, tai sukelia problemų, jei ateityje norima pasidaryti operaciją. Nežinome, kiek hialurono likę. Tokiu atveju siūlome suleisti hialuronidazę, kuri suskaido hialuroną. Tik tuomet matome tikrąjį vaizdą.

Daugiau apie hialurono injekcijų rizikas ir tai, kaip pasirinkti, kokia procedūra yra tinkama – laidoje „Stiliaus DNR“:




Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt