Praėjo tie laikai, kai kirpėjos turėjo tik juodus, rudus ir raudonus dažus, ir dar miltelius balinimui.

Dabar specialistams tenka daug mokytis ir investuoti į dažymo niuansus, jei nori galėti patenkinti įvairiausius klientų pageidavimus ir atitaikyti tinkamiausią spalvą.

Kaunietė plaukų stilistė koloristė Miglė Grigalė perspėjo, kad neišmanant subtilybių galima likti net... žaliais plaukais.

„Labai svarbu žinoti, kokia spalva kokią nugesina, kokia kokią paryškina. Ypač dabar, kai madingi visi šalti atspalviai. Jie labai sunkiai išgaunami, juo labiau norint, kad atspalvis būtų švarus, tvarkingas. O dar namie, žaidžiant su dažymu...

Klientės, būna, pačios visko prisidaro ir po to išeina net samaninio atspalvio plaukai arba tiesiog nešvari spalva. Visą tai tenka sutvarkyti. Ir reikia žinoti, kaip. Išmanyti, ką dėti, siekiant užgesinti nepageidaujamus atspalvius“, – aiškino M. Grigalė.

Miglė Grigalė

Kaip nenorėtumėt atrodyti?

Viena kirpimo meistrė yra sakiusi, kad ir dažant profesionaliame salone gali pradėti lįsti žalia ar kita nenorima spalva. Skirtumas tarp profesionalo ir mėgėjo – kad tikras profesionalas žinos, ką su tuo daryti.

Koloristė sutiko, jog šiuose žodžiuose yra tiesos: „Taip, ypač, jeigu prieš tai buvo atliktos meistrui nežinomos procedūros ar kiti dažymai. Kiekviena dažų firma turi savo vadinamus apatinius tonus, kurie, perdažant kita spalva, gali išlįsti. Bet koloristikos profesionalas visada žinos, kaip sureaguoti, ką uždėti, kad rezultatas išeitų geras.“

Daugelis girdėjome legendų apie neva viską kiaurai matančius meistrus, kurie kliento nė neklausia, ko jis nori. Sėsk, padarysiu, kaip matau geriausiai. M. Grigalė sakė visada svarbiau suderinti savo ir kliento viziją – nors būna, matai, kas tiktų labiau.

Miglės Grigalės asmeninio archyvo nuotr.

„Aš dažniausiai klausiu ne ko nori, o ko nenori. Dažnai yra nusistatymas „nenoriu jokių varinių atspalvių“. Tai pagrindinis lietuvių nenoras – geltoni atspalviai. Šis nenoras yra stereotipinis, atėjęs iš tų laikų, kai geltona atsirasdavo balinant plauką milteliais ir atrodydavo pigiai. Bet šiais laikais yra aibė šiltų atspalvių ir tam tikri medaus tonai atrodo itin prabangiai.

Manau, labai svarbu diskutuoti. Aš labai remi uosi žmogaus pageidavimu, bet manau, verta atsižvelgti ir į kirpėjo nuomonę. Dažnai būna taip, kad siūlai kažkokį variantą, žmogus paprašo kitko, padarai, ko jis nori, o kai ateina dažyti kitą kartą – pats sutinka, kad visgi padarom, kaip pirmą kartą siūlyta“, – pasakojo stilistė.

Kuris tipažas – jūs?

Spalvinio tipo nustatymas – bene atskiras mokslas ir geriausiai jūsų tipą gali padėti nustatyti būtent profesionalus stilistas ar koloristas. Namie galima atskirti, ar esate šilto, ar šalto atspalvio. Detaliau galima išsiaiškinti naudojantis įvairiais internete sklandančiais patarimais, o pradžiai – pakanka prie veido prisidėti kreminę ir baltą medžiagas. Jei su kremine veidas atrodys gyviau, esate šilto tipo. Jei gražiau bruožus išryškins balta – šalto. Bet niuansų yra begalės.

Miglės Grigalės asmeninio archyvo nuotr.

„Šiaip bendrai žinomi yra keturi spalviniai tipai: pavasaris, vasara, ruduo ir žiema. Bet vis daugiau gilinantis į koloristiką paaiškėja, kad jų yra dvylika. Dvylika mėnesių – dvylika tipažų. Pati savęs niekaip negalėjau priskirti jokiam iš keturių tipų. Būna žmonių, kurie neturi labai ryškių vienam iš keturių tipų priklausančių savybių. Tik pradėjusi gilintis ir sužinojusi apie dvylikos tipažų įvairovę sužinojau, kuris iš jų mano.

Žinant savo spalvinį tipą yra žymiai paprasčiau pasirinkti ne tik plaukų spalvą, bet ir pačią šukuoseną, drabužių spalvas bei raštus, papuošalus.

Pavyzdžiui, mano spalvos yra rudens. Rudens tipažas visada šiltas, tik gali skirtis vienas iš trijų: šviesus ruduo, tikras ruduo arba gilus ruduo. Tikras ruduo – vidurinis – turi labai šiltus bruožus, plaukai tiks variniai ar kaštotiniai. O gilus ruduo – tamsūs plaukai, tamsios akys.

Pavyzdžiui, jei tokio tipo žmogaus nuotrauką paverstume nespalvota, būtų gan ryškus odos ir plaukų kontrastas. O šviesus ar tikras ruduo – spalvos papildo viena kitą, žiūrint juodai baltą nuotrauką beveik nėra kontrasto.

Visi rudens tipažai turi šiltą arba neutralų odos toną. O prie tokios odos labiausiai tinka auksas. Sidabras ar matiniai papuošalai pjaunasi, padaro odos atspalvį tarsi nebešvarų.

Gilus ruduo atitiktų lapkričio mėnesį. O kitas mėnuo – gruodis – jau žiema. Taigi, šie du tipai gali dalintis spalvine palete. Pirmasis rudens tipas – šviesus – dar ankstyvas ir gali dalintis palete su vasariniais atspalviais.

Vasaros tipažai laikomi šaltais. Saulė šviečia, išblukina spalvas. Tipai įvardijami atsižvelgiant į gamtą. Pavasario spalvos skaisčios, maišytos su balta. Labai skaisti, baltumo turinti oda yra pavasarinė. Žiemai labiausiai tinka ryškiai išreikštos spalvos. Žiemos tipažų atstovių odoje taip pat, kaip ir pavasarinių, nėra pilkumo. Oda skaisti, bruožai ryškūs, o plaukai tamsūs“, – dėstė M. Grigalė.

Raukšlėta, pavargusi ir ligota

Pasirinkus netinkamą spalvyną smarkiai keičiasi žmogaus veidas, net vizualus jo amžius. Stilistė įvardijo, kaip moteris atrodys, pasirinkusi savo tipažo neatitinkančias spalvas.

„Vasaros tipai akyse ir odoje turi pilko atspalvio. Pasirinkus geltoną, oranžinę spalvas, išryškėtų pilkumas. Oda atrodytu negyva, moteris – pavargusi. Pasirinkus netinkamą spalvą galima save pasendinti, išryškinti odos nelygumus, pabrėžti visus trūkumus.

Miglės Grigalės asmeninio archyvo nuotr.

Lietuvoje buvo pelenų atspalvio mada. Visos lietuvės staiga panoro tapti pilkomis. Viena klientė, prisižiūrėjusi nuotraukų, labai norėjo tapti pilka. O ji – grynas ruduo. Plaukai buvo neutraliai rudi, kaštoniniai. Po kokių trejų metų bendravimo įkalbėjau ją į plaukus įsileisti tamsiai varinio tono – prieš saulę tarsi spindėdavo ryškesne varine. Ji apstulbusi sakė: „Man net žmonės visi pažįstami sako, kad atrodau pagaliau gyva!“ Tiek daug priklauso nuo teisingai pasirinkto atspalvio.

Gamta pati pakoreguoja. Manau, labiausiai tinka dviem tonais šviesesnė arba tamsesnė nei natūrali spalva. Mažai kas išlieka visiškai natūralūs. Antakiai padažyti, akys – tamsiu tušu, permanentinis makiažas... Visi šie dalykai keičia veidą. Makiažas šiek tiek iškreipia natūralų spalvinį tipažą, todėl tinkamai parinktas plaukų atspalvis gali padėti paryškinti, paskaistinti veidą“, – sakė M. Grigalė.

Miglės Grigalės asmeninio archyvo nuotr.

Tačiau labai norint, pasirodo, galima pritaikyti tam tikras spalvos variacijas. Pasak koloristės, norint raudonų plaukų, švari ir gryna varinė spalva tiks skaisčiaodei pavasario tipų atstovei. O tos pačios spalvos norinčiai vasaros spalvos tipo moteriai, labiau tiks karameliniai, gal net kiek rausvumo, švelnaus pilkšvumo-vario plaukai.

„Kai kurios vengia raudonos, nes sako, kad jų žandai raudonuoja. Bet vėlgi, jei raudoną maišysite su violetine ar mėlyna, ji bus šalta, jei su oranžine – šilta. Nuo to daug kas priklauso. Radus norimą spalvą visada galima ją pakreipti šaltesnio ar šiltesnio atspalvio link. Svarbu žinoti, kaip maišyti“, – paaiškino stilistė.

Karantino ypatybės

Karantino metu – ypač, kai karantinas kartojasi ne vieną kartą – kyla noras kažką daryti su plaukais. Šviečia ataugusios šaknys, galiukai prašosi pakerpami... M. Grigalė dar kartą atkreipė dėmesį, kodėl geriau daryti bet ką, tik nesirinkti paprastų dažų iš maisto ir buities prekių parduotuvės.

„Parduotuviniai dažai sukurti taip, kad nudažytų ir žilą Onutę, ir brunetę Jolantą. Jie labai stipriai veikia plauką, yra ypatingai smarkiai pigmentuoti. Negali pasirinkti ir oksidanto stiprumo, o tais pačiais dažais dažosi ir blondinė, ir tamsiaplaukė. Abiejų moterų rezultatas bus visiškai skirtingas ir iš tiesų – niekada toks, koks pavaizduotas ant dažų dėžutės.

Miglės Grigalės asmeninio archyvo nuotr.

Daug kas dabar kreipiasi norėdami atgaivinti plaukus. Klausia, ką naudingo gali pasidaryti per karantiną. Gera proga išbandyti įvairius plaukų susirišimus, kažkokias kaukes, namines procedūras... Bet daugelis nori ir nusidažyti namuose, neištveria.

Tik kadangi dabar madingi sudėtingi dažymai, tokie, kaip balayage ir airtouch, niekaip nepasidarysi to pats, namuose. Tiesa, yra ir privalumas – su tuo sudėtingu dažymu ne taip matomos ataugančios šaknys, taigi, nedažius galima ištempti ir pusę metų“, – pasakojo specialistė.

Miglės Grigalės asmeninio archyvo nuotr.