– Ar iš tiesų galime ištreniruoti galvos odą „riebaluotis“ mažiau?

R. Vankevičiūtė: Negalime, taip pat kaip negalime ištreniruoti veido odos įpusėjus dienai neblizgėti. Tiek odos blizgesys, tiek plaukų „riebalavimasis“ priklauso nuo riebalinių liaukų aktyvumo, vieni jas turime aktyvesnes, kiti mažiau aktyvias. Riebalinės liaukos išskiria sebumą, kuris pasiskirsto ant skalpo odos ir plaukų, juos padengdamas ir „suriebaluodamas“.

Skirtingų kūno sričių riebalinių liaukų aktyvumas gali skirtis, normalu ir galimas variantas, kad plaukai „susiriebaluoja“ greitai, tačiau veido oda yra linkusi į sausumą, arba atvirkščiai. Taip pat normalu, jog gyvenimo eigoje riebalinių liaukų veiklos aktyvumas kinta, jis priklauso nuo hormonų balanso, mitybos, fizinio aktyvumo, todėl įvairiais gyvenimo tarpsniais poreikis, kaip dažnai reiks trinkti plaukus, gali keistis.

Mitas, jog plaukus galima „ištreniruoti“ yra labai gajus, kurį laiką jis buvo lyg užmirštas, tačiau pastaruoju metu vėl sugrįžo. Socialiniuose tinkluose kuriamos grupės, vienijančios plaukų „treniravimo“ bendraminčius, sudaromi plaukų treniravimo planai. Visgi, siūlyčiau tai vertinti kritiškai ir į kraštutinumus nepulti. Vienas dalykas, ką tikrai galime pakeisti ir ištreniruoti, tai savo požiūrį, ir antra dieną neišsitrinkus plaukų nepulti į neviltį.

Margarita Jakučinskaitė (M. Kubilinsko nuotr.)

M. Jakučinskaitė: Plaukai „nesitreniruoja“. Tai suragėjęs negyvas odos darinys, kuris gali reaguoti į išorinius dirgiklius, tačiau savarankiškai tų reakcijų nesukelia ir nevaldo, todėl iš to „treniravimo“ tikėtis neįtikėtinų pokyčių – kaip iš ožio pieno. Dėl galvos odos – kitas reikalas. Oda tai savarankiškas organas, kuris palaiko mūsų kūno formą ir suteikia apsaugos funkciją, tačiau, iš dalies, oda irgi yra tik išorinis viršelis, priklausomas nuo visų vidaus organų. Oda išryškina tai, kas vyksta mūsų viduje.

Norint pakeisti odos būklę, reikėtų imtis kardinalių pokyčių iš vidaus: sveika mityba, 2 l vandens per dieną, sportas, hormonų reguliavimas ir visa kita, ką jau esame girdėję 100 kartų, tačiau nedarome, nes tingime. Paprasčiau ant galvos užsipurkšti sausą šampūną už du eurus iš parduotuvės ir vaidinti, kad problema išsisprendė. Čia tas pats, kas ant šiukšlių krūvos uždėti pleduką ir problemos – kaip nebūta.

– Ar pusantros savaitės netrinkti galvos nėra kraštutinumas? Vertinant tai, kiek nešvarumų susikaups ant skalpo.

R. Vankevičiūtė: Visgi, plaukus reikėtų išsitrinkti bent kartą per savaitę. Plaunant plaukus pašalinamas sebumo perteklius, prakaitas, negyvos odos ląstelės, pleiskanos, su jomis ir bakterijos bei grybeliai, ant plaukų patekusios plaukų priežiūros priemonės, aplinkos nešvarumai.

Konsultacijų metu atliekant trichoskopinį tyrimą, kai yra vertinama skalpo odos ir plaukų būklė, pagal susikaupusių nešvarumų kiekį iškarto galiu pasakyti ar pacientas atėjo išsiplovęs plaukus, ar ne.

Apie plaukų trinkimo dažnį reikia suprasti, jog jei jūsų plaukai greitai susiriebaluoja ir jūs turite trumpus plaukus, aišku, jog jums juos reikės trinkti kasdien, kitaip jūs jų nesusitvarkysite, bet kadangi plaukas yra trumpas, kasdienis taisyklingas plovimas nespės nualinti plauko stiebo, nes jis paprasčiausiai yra vis nutrumpinamas.

Aktyvų gyvenimo būdą gyvenantys vyrai plaukus plaus kasdien. Tačiau jei jūs esate ilgaplaukė, įsivaizduokite, kiek laiko yra plaunami ir formuojami jūsų plaukų galiukai. 5-8 metus? Jei tokį ilgą laiką plaukus plausime kasdien, galiukai tikrai nušiurs, todėl ilgų plaukų savininkėms rekomenduočiau plaukus plauti kas 2-3 dienas.

Rasa A. Vankevičiūtė

– Vietoje įprasto šampūno rekomenduojama „gelbėtis„ sausu šampūnu. Merginos juo šaknis purškia ir kas antrą dieną. Kaip vertinate tokį sprendimą? Kokių problemų gali sukelti per dažnas sauso šampūno naudojimas.

R. Vankevičiūtė: Įprastų šampūnų paskirtis yra nuplauti nešvarumus ir suteikti plaukui norimą išvaizdą. Sausieji šampūnai nešvarumų neišplauna, jie tik sugeria riebalus ir naikina nemalonų kvapą, taigi suteikia tik švarių plaukų išvaizdą jų neišplaudami. Į sausų šampūnų sudėtį įeina krakmolas, miltai, talkas. Sausą šampūną reikėtų naudoti tik „ekstra“ atvejais, o po naudojimo, kai tik atsiranda galimybė, – plaukus išplauti.

Sausą šampūną naudojant kelias dienas iš eilės užbarstomos arba užpurškiamos pudros dalelės, aplinkos nešvarumai, plaukų priežiūros produktai kaupiasi ant skalpo. Žiūrint su dermatoskopu tai atrodo kaip gelsvos spalvos košė, prilipusi prie plaukų folikulų ir skalpo odos. Tai lemia geresnes sąlygas daugintis grybeliams, atsiranda seborėjinis dermatitas, sudirgsta skalpo odą, ją niežti, skauda, formuojasi pleiskanos.

Nuolat naudojant sausą šampūną jis užkemša plauko folikulą, dėl ko gali išsivystyti folikulitas – plauko maišelio uždegimas, taip pat gali būti sutrikdytas plauko augimo ciklas, prasidėti nevaldomas plaukų slinkimas. Dažnai naudojant sausus šampūnus paveikiama ir plaukų spalva. Visgi ant pačios skalpo odos rekomenduočiau naudoti puoselėjančias priemones, o ne tokias, kurios gali jiems pakenkti.

Taip atrodo skalpo oda, kartą užsipurškus sauso šampūno: matomos sauso šampūno pudros dalelės ir pleiskanos. Jei plaukai nebus plaunami, o ant viršaus pakartotinai bus purškiamas sausas šampūnas – apnašų tik daugės.

M. Jakučinskaitė: Šampūnas ar bet kokia kita priemonė, kurią naudojame ant galvos odos, gali tam kartui įtakoti ar inscenizuoti pagerėjimą, pablogėjimą, priklausomai nuo priemonės kokybės. Bet ilgalaikio sprendimo tikrai nepasiūlys. Išskirtiniu atveju, jeigu jūsų organizmas iš tiesų tobulai prižiūrimas, tačiau dėl žinių stygiaus naudojote prastos sudėties ar visiškai jūsų galvos odos tipui netinkantį šampūną, tuomet geras plaukų šveitimas ir kokybiškos priemonės perteklinio riebalavimosi problemą galėtų išspręsti.

Sauso šampūno naudojimas nėra problemos sprendimas, tai – problemos maskavimas. Dažniausiai sausų šampūnų sudėtyje būna krakmolingi ingredientai, kurie tiesiog sugeria perteklinį riebalų kiekį.

Nesu prieš sausus šampūnus, tačiau svarbi jų kokybė ir saikas. Aš už kokybiškas, kliniškai patvirtintas ir kartu su dermatologais sukurtas priemones. Naudoti neaiškius prekybcentrių produktus, o juolab barstyti galvą miltais ar krakmolu, tai tas pats, kas dėtis sidabro plombą. Kam tada tas pasaulinis progresas ir mokslo inovacijos, jei jomis nesinaudojame?