Teisingos proporcijos. Šiuo metu į pirmąjį TOP 5 grožio procedūrų sąrašą neabejotinai patenka lūpų apimties, asimetrijos ir formos korekcija. Pasauliniuose kongresuose nuolatos kalbama apie svarbą išlaikyti tinkamas injekcijų proporcijas pvz., 10–15 mm atstumas tarp nosies ir viršutinės lūpos laikytinas norma. Geriausias rezultatas laikomas toks, kai lūpų tūris padidėja 50 proc. nuo pradinės apimties, o prasčiausias – 200 proc., deja, dažnai matome ir tokių vaizdų, kai tūris viršija bet kokias rekomenduojamas normas.
Kompetetingas specialistas. Norint, jog procedūra iš tikrųjų papuoštų, bet nesukurtų „ančiukų lūpų‘‘ efekto, itin svarbu atsakingai pasirinkti specialistą, po kurio procedūrų niekas net neįtartų, kad pas pastarąjį lankėtės. Deja, šiandien susidaro įspūdis, kad Lietuvoje yra daugybė grožio specialistų.
Socialiniuose tinkluose ar portaluose apstu skelbimų, kviečiančių pasidaryti lūpų korekciją, lyg tai būtų itin paprasta procedūra, tačiau prisiminkite – Lietuvoje šias procedūras gali atlikti tik gydytojai, o jų, atliekančių šias korekcijas, tikrai nėra tiek daug, kiek mirgančių skelbimų. Nei slaugytojos, nei kosmetologės, turinčios medicininį išsilavinimą, neturi teisės to daryti. Hialurono rūgšties injekcijas gali atlikti tik licencijuotos įstaigos gydytojai, nes tik jie imasi ir komplikacijų po estetinių injekcijų sprendimų.
Procedūra dar nėra pabaiga. Po atliktos lūpų injekcinės procedūros, gydytojas būtinai turi duoti Jums užpildytą grožio pasą! Svarbu jį turėti, kad tiksliai žinotumėte koks produktas buvo naudotas, fiksuojama data. Po procedūros nevartokite alkoholio, nesideginkite, venkite pirties procedūrų, nedažykite lūpų dieną po atliktų injekcijų, 2-3 paras venkite aktyvaus sporto. Negerkite karštų skysčių, karšti gėrimai gali turėti įtakos mėlynių atsiradimui. Neišsigąskite, po procedūros galimas patinimas, alerginė reakcija. Jeigu pajausite lūpų tinimą, galima išgerti antialerginį/priešuždegiminius vaistą ir lengvai pašaldyti. Būkite atsakinga su savo pačios grožiu, gydytojas atlieka procedūras ir tai tik dalis kelio, Jūsų veiksmai po procedūrų turi daug įtakos sėkmingam rezultatui.
Sveikas įdegis neegzistuoja. Bet koks odos patamsėjimas (melanino gamyba viršutiniame odos sluoksnyje) yra ženklas, kad oda buvo pažeista. UV spinduliuotę, kuri pasiekia žemę, sudaro UVA (apie 95 proc.) ir UVB (apie 5 proc.) spinduliuotės. UVA ir UVB daromos žalos skiriasi. UVA į odą įsiskverbia giliau nei UVB ir geba pasiekti mūsų tikrąją odą – dermą. Būtent dėl šios spinduliuotės poveikio mūsų oda pradeda ne tik tamsėti, tačiau ir kur kas greičiau senti, raukšlėtis, pasipuošti ankstyvosiomis senatvės dėmėmis bei rizikuojama susirgti įvairiomis odos ligomis (įskaitant ir odos vėžį).
Tuo tarpu UVB spinduliai, veikdami viršutinį odos sluoksnį, t. y. epidermį, sukelia odos nudegimą – raudonį. Būtent šios – UVB – spinduliuotės poveikis laikomas viena pagrindinių odos vėžį sukeliančių priežasčių. UVB intensyvumas priklauso nuo metų laiko, lokacijos, dienos meto ir yra aktyviausias tarp 10 ir 16 valandos vėlyvą pavasarį ir ankstyvą vasarą.
Kaip saugotis. Nėra 100 proc. nuo UV spindulių apsaugančio SPF (angl. sun protection factor) filtro ar filtrų mišinio, kuriuos tikitės įsigyti su apsauginiais kremais nuo saulės. Taigi, vien tai, kad pasitepėte kremu su SPF apsauga, nereiškia, jog galite neskaičiuodami laiko leisti savo odai jausti tiesioginius saulės spindulius. Faktas, kad kuo didesnis SPF skaičius (dažniausi vartotojų pasirinkimai: SPF 6, SPF 10, SPF 15, SPF 30, SPF 50 (98 proc. apsauga), tuo didesnė apsauga nuo nudegimų saulėje. Tačiau mitas, kad tepantis didesnį SPF skaičių turinčiu apsauginiu kremu galite saulėje būti ilgiau ir pamiršti visas kitas apsaugines priemones.
Nekopijuok sporto treniruotės nuo draugės. Teorija, kad treniruotės pasirinkimas ir pobūdis priklauso nuo jūsų kūno tipo yra nepripažinta ir sulaukusi nemažai kritikos, nes nėra nė vieno žmogaus, kuris būtų tinkamai apibūdintas pagal vieną iš šių klasifikacijų, o tai reiškia, kad geriausiu atveju tai yra apytikslis, o blogiausiu atveju – klaidingas vertinimas, o mes, žinoma, nenorime treniruotės planų pagrįsti tuo, kas yra „beveik teisinga“. Tai reiškia, kad remiantis vien tik priskirtu somatotipu, atsiranda asmeninio progreso ribojimas.
Daugybė „kūno tipo“ patarimų atkeliauja iš žmonių, kurie tiesiog kopijuoja vienas kitą. Ir kai girdime tai taip dažnai, susidaro klaidingas įspūdis, kad tai turėtų būti veiksminga ir pritaikoma daugeliui iš mūsų. Somatotipų formavimas veikia panašiai kaip ir zodiakas – beveik kiekvienas gali rasti sau kažką panašaus suasmenintame pavadinime.
Sportas ir miegas yra susiję. Tarp miego kokybės ir fizinio aktyvumo yra dvipusis ryšys. Mankšta gali pagerinti gilų miegą (fiziniai pratimai yra puikūs streso slopintuvai), o geresnis miegas sustiprina treniruotės efektyvumą kitą dieną. Taip pat mankšta gryname ore padeda sustiprinti cirkadinį ritmą, o tai stipriai veikia mūsų miego kokybę. Tačiau aktyvus sportas prieš pat miegą gali per stipriai stimuliuoti kūno veiklą ir sutrikdyti miegą, bet tik kai kuriems žmonėms, todėl svarbu įsiklausyti į savo kūną ir pasirinkti labiausiai jums tinkamą mankštos būdą ir laiką.
