Faktas/mitas: Nauji įpročiai namuose – sporto rutina
Statusas: Rekomenduojama
Paaiškinimas: per pastarąsias kelias savaites asmeniniai treneriai ir sporto klubai sugalvojo naujų būdų, kaip supaprastinti užsiėmimus ir suburti žmones sekti treniruotes virtualioje erdvėje: gyvai arba naudojantis treniruočių programėlėmis, įrašais. Vis tik šį laikotarpį mankšta liks individuali veikla ir mes visi kurį laiką turėsime tai praktikuoti patys – savarankiškai namuose. Kol nereikia rinktis eiti į sporto klubą ar ne, ieškokite naujų sporto galimybių: dalyvaukite virtualiose treniruotėse, kurios anksčiau jums buvo ne pakeliui, išbandykite naujas treniruočių rūšis, parsisiųskite sporto programėles, susiraskite trenerius, kurie organizuoja treniruotes gyvai, taip pat – su galimybe jiems jus matyti per kamerą. Ir žinote, ką? Tai jums gali patikti dar labiau, nei manėte, ir kai sugrįšite į įprastą gyvenimo ritmą, galimai išlaikysite naujus įpročius. Bet prieš tai turite susidaryti nedidelį planą, kuris padės įsipareigoti ir susikurti naują sporto rutiną.
Sporto tvarkaraštis. Susiraskite treniruotes, kurios jums teikia malonumą, o tuomet nusistatykite treniruočių dienas ir laikus, pasižymėkite kalendoriuje ar užsirašykite priminimą. Labai svarbu žinoti, kad visus numatytus darbus atliksite laiku. Tai jums padės susikurti discipliną, o svarbiausia – jos laikytis.
Sporto erdvė. Jeigu namuose laisvos erdvės turite nedaug, nieko baisaus. Patraukite stalą, kėdes, atlaisvinkite vietą, kurioje planuojate pasitiesti kilimėlį (jei neturite, tiks ir rankšluostis) ir sau pasakykite, kad ateinančias savaites tai bus mano treniruočių zona. Kad ir ką darytumėte, turite turėti tam tikrą įprastinio gyvenimo ir treniruočių režimo modelį. Net ir tokie maži erdvės pokyčiai leis jums žinoti, kad esate sporto zonoje. Tai svarbu jūsų emocinei būklei.
Sporto programa. Laikykitės programos ir nuoseklumo. Jeigu turite nedaug žinių, nebandykite tiesiog improvizuoti. Kaskart pasiruošę sportuoti nesiblaškykite su klausimu, ką aš dabar turėčiau daryti? Dažnu atveju tai baigiasi naršant „YouTube“ platformoje ir ieškant treniruotės įrašo, kol galiausiai naršydami suprantate, kad laikas sportui praėjo, o jūs taip ir neradote, ką šiandien norėjote atlikti. Kiekvieną kartą turite žinoti, ką ketinate daryti, kurią treniruotę įsijungti ar su kuriuo treneriu susitikti virtualiai.
Šeimos nariai. Sportuokite su savo žmona, vyru, taip pat – vaikais. Jei jie yra šalia, sportuokite kartu. Tai taip pat gali būti labai smagu, ypač kai metate iššūkius vienas kitam. O jeigu esate įpratę sportuoti vieni, bet namuose nuolat sukasi artimieji, pagalvokite apie tai, kaip apie galimybę būti arčiau savo šeimos. Jie nežlugdo jūsų treniruotės – jie iš tikrųjų padeda jums, nes jūs tampate pavyzdys savo vaikams, įtraukdami juos į aktyvią veiklą. Parodykite jiems, kad tai yra ypač svarbus metas išlikti fiziškai aktyviems.
Motyvacija. Sudėtingiau gali būti su motyvacijos paieška. Jei jūs tikėsitės, kad kaskart pajusite staigią įkvėpimo kibirkštį mankštindamiesi, greičiausiai taip neatsitiks. Dirbdami nuotoliniu būdu turite dar mažiau raginimų keltis ir judėti. O namų aplinka greičiausiai nebus ta vieta, kurioje praleidę visą dieną ieškosite įkvėpimo treniruotei. Visgi turime labai gerą priežastį įsipareigoti sportuoti: fizinis aktyvumas daro teigiamą poveikį ne tik mūsų kūno formoms, bet ir bendrai savijautai, įskaitant psichinę sveikatą, o tai savo ruožtu padeda palaikyti stiprią imuninę sistemą.
Rezultatas: šiuo laikotarpiu žiniasklaidoje yra labai daug informacijos, kuri daugiau ar mažiau veikia mūsų pasirinkimus. Tuo reikia domėtis ir suprasti, bet dėmesį sutelkti į tai, ką iš tikrųjų galime valdyti ir kontroliuoti. Tai yra mūsų rutina, dalykai, kuriuos darome kiekvieną dieną. Susitelkite į tai, kas vyksta jūsų kūne ir mintyse. Laikykitės rutinos. Laikykitės to nuoseklumo, o į naujos dienotvarkės organizavimą nežiūrėkite taip, lyg būtumėte įstrigę ar įkalinti namuose – tai yra tiesiog galimybė išbandyti naujus dalykus. Ir nepamirškite, stresas yra mūsų sveikatos žudikas, o geriausias būdas sau padėti – išmokti valdyti stresą. Treniruotės tam yra puikus įrankis.
Pastaba: kai susidaro tokio masto stresinė situacija, žmonės dažnai patiria esminių valgymo įpročių pokyčių. Jausdami stiprias emocines būsenas, vieni linkę valgyti daugiau (suvartojamas didesnis maisto kiekis vienu metu), kiti gali pastebėti nuolatinio užkandžiavimo protrūkį, dar kiti gali išvis apriboti maisto vartojimą. Be to, esant dabartinei pandemijai, baimė dėl būsimo maisto prieinamumo ir išlaidų gali paveikti daugelio žmonių valgymo įpročius apskritai. Ir tai bus stresinis gyvenimo etapas milijonams žmonių visame pasaulyje, todėl sąmoningas valgymo elgesys, skatinantis fizinę ir emocinę sveikatą, yra labai svarbus.
Sveikatos ekspertai tvirtina, kad emociškai valgant menką maistą gali susilpnėti imuninė sistema ir pablogėti nuotaika. Jei jūs patiriate nekontroliuojamus valgymo protrūkius dėl stiprių neigiamų emocijų, svarbu atpažinti savo jausmus ir suprasti emocinio valgymo priežastis (būnant atokiau nuo maisto). Priimkite sąmoningą valgymo pasirinkimą ir venkite impulsyvaus užkandžiavimo. Ir visgi, jeigu nerimo metu negalite kovoti su nesveiko maisto potraukiu, bent jau įsitikinkite, kad išlikote aktyvūs – tai padės išlaisvinti endorfinus ir pakelti nuotaiką.
