– Karolina, kas jums yra gražus žmogus?
– Gražus žmogus yra nuoširdus ir nebando niekam nieko įrodyti ar vaidinti, kai spinduliuoja, turi tikslų, daug šypsosi, žino savo vertę, galvoja ne tik apie save, bet ir apie kitus.
– Kas svarbiau – išorė ar vidus?
– Kai žmogus yra gražus viduje, spinduliuoja žavesiu, gėriu, charizma, praktiškai padaro nematomus visus išorės trūkumus. Kūnas yra laikinas dalykas, jis sensta, o vidus bėgant metams tik tobulėja. Kas iš tos išorės, jei vidus supuvęs?
– Kada jaučiatės pati sau gražiausia? Ar turite specialių grožio ritualų?
– Banalu, bet gražiausia jaučiuosi, kai pasitikiu savimi, kai kas nors pagiria. Šiaip esu sau gražiausia, kai būnu išsimiegojusi, geros nuotaikos, laiminga, įsimylėjusi, nebūtinai pasidažiusi, priešingai – kai per daug nesistengiu būti graži. Kalbant apie ritualus, prie geros savijautos, susijusios su išvaizda, dažniausiai turi būti švarūs plaukai, nuskustos kojos ir panašiai (juokiasi).
– Ar gyvenime buvo laikotarpis, kai pati sau nepatikote?
– Labiausiai savimi nepasitikėjau ir nepatikau sau paauglystėje, būdama vidurinėje, nes jaučiausi kitokia, išsiskyriau odos spalva, išvaizda, nelietuviška pavarde. Būna, kad tokių periodų pasitaiko ir dabar, kai kažkas nepasiseka, kai nuvilia arba kai pradedi lyginti save su kitais. Tai nutinka dažnai, ypač gyvenant socialinių tinklų eroje, kai kiekvienas kelia gražiausias savo gyvenimo akimirkas ir dažnai pagražintą realybę. Su tuo reikia labai dirbti, nes, manau, tikrai nėra lengva save priimti ir pamilti, atrodo, visada gali padaryti ką nors geriau ar atrodyti geriau.
– Socialiniuose tinkluose Jus dažnai matome tiek su profesionaliu makiažu, tiek ir visiškai be jo? Koks Jūsų požiūris į makiažą? Jis paslepia ar paryškina moterį? Ar makiažas turi įtakos Jūsų pasitikėjimui savimi?
– Profesionalus makiažas – mano darbo dalis. Fotosesijose, renginiuose ar filmavimuose tai privaloma įvaizdžio dalis, o socialiniuose tinkluose dalijuosi didele savo asmeninio gyvenimo dalimi, kur apskritai makiažas man nėra reikalingas. Savo įvaizdžius pateikiu tik savo srities profesionalams, turiu savo komandą, kuria pasitikiu. Nemėgstu tokių makiažų, kurie visiškai pakeičia veido bruožus, man patinka tokie, kurie paryškina, padaro išraiškingesnes akis, sustruktūrizuoja veidą, užmaskuoja, ką norisi užmaskuoti. Kartais mėgstu eksperimentuoti ir su ryškiomis spalvomis ar blizgučiais. Be abejo, makiažas gali suteikti pasitikėjimo savimi!
– Esate itin įtakinga nuomonės formuotoja, kaip manote, kokia yra socialinių tinklų įtaka grožio suvokimui?
– Manau, kad šiuo metu grožio suvokimas yra labai iškreiptas ir socialiniai tinklai prie to labai prisideda. Nors natūralumas grįžta (ačiū Dievui), internetas yra tokia platforma, kur gali būti toks, koks tik nori. Merginos su įvairiais filtrais ir programėlėmis kartais taip išsidarko, kad realybėje sunku jas atpažinti. Stebinčios jas iš šalies taip pat pripranta matyti netikrą vaizdą ir nori atrodyti taip, kaip jos. Prasideda kraštutinumai, vienos laikosi dietų ir nevalgo norėdamos būti panašios į „Victoria’s Secret“ modelius su plokščiais pilvais ir tarpais tarp kojų, kitos kaip tik didinasi apimtis ir lūpas norėdamos atrodyti kaip Kim Kardashian ar kokia kita žvaigždė iš paveiksliuko. Manau, tas nėra sveika.
Aišku, socialiniuose tinkluose yra ir be galo daug sveikų pavyzdžių, fitneso, mitybos paskyrų ar šiaip merginų, kurios skleidžia pozityvią, sveiką, tikrą žinutę, motyvuoja, skatina būti savimi ir rodo realybę. Svarbu suprasti, kad ne viskas, ką matai „Instagram“, yra realybė ir tiesa, ir nenorėti būti kažkuo kitu. Tokių kaip mes egzistuoja tik po vieną pasaulyje, nėra analogo, todėl niekada nereikia stengtis būti panašiam į kitus.
Gali turėti įkvėpimą, mokytis manierų, stiliaus ar dar ko nors iš žmogaus, kuris žavi, bet reikia mokėti pamilti save ir realybėje kurti geriausią savo versiją, o ne stengtis surinkti daugiau „patiktukų“. Nuo jų skaičiaus nepriklauso, koks esi „kietas“ ar sėkmingas žmogus. Gal esi netikęs ir nelaimingas žmogus, bet tave seka, nes keli gražias nuotraukas, o kiti dar žiūri, pavydi ir nori būti kaip tu. Man socialiniai tinklai – kaip darbas ir būdas transliuoti kasdienybę.
Dažnai būna pikta ir pačiai ant savęs, kad tiesiog tuščiai keliu gražias nuotraukas. Tobuloje aplinkoje, esant tobulam apšvietimui, kur atrodo, kad turiu presą, o iš tiesų sėdžiu tuo metu telefone su celiulitu ir išvirtusiu pilvu. O kol visi rašo „wow, kokia nereali, kokia graži“, aš nervinuosi, kad realybėje taip juk visada neatrodau. Nevaikštau su spalvų filtrais, tobulu apšvietimu, išriesta poza, visada įtraukusi pilvą ir pagurklį.
– Ar populiarumas socialiniuose tinkluose turėjo įtakos Jūsų pačios pasitikėjimui ir apskritai požiūriui į save?
– Populiarumas mane veikia skirtingai skirtingais laikotarpiais. Kartais būna taip, kad daugiau iš savęs reikalauju ir jaučiu daugiau atsakomybės, norisi pateikti geriausią savo versiją, o kartais kaip tik atrodo, kad viskas „dzin“, tada rodausi be makiažo, kuo tikresnė, nesvarbu, ar susivėlusi, nesusitvarkiusi, apsiverkusi, pažeidžiama, ar dar kokia. Labiausiai per pasitikėjimą kerta pikti komentatoriai ir įžeidinėjimai, bet, kai jau tiek metų tame sukuosi, kažkaip darausi atspari ir auginuosi stuburą. Pradėjau save labiau gerbti ir kritiką moku priimti iš tų žmonių, kurie išmano tą sritį, apie kurią kalbama.
– Ar esate kada nors susidūrusi su požiūriu „graži – tai kvaila“?
– Čia kažkokia nuolatinė kova (juokiasi). Nesistengiu niekam nieko įrodinėti, kam reikia, tas žino. Kadangi pagrindinis mano pajamų šaltinis – „Instagram“, o jame viskas transliuojama per nuotraukas ir istorijas, tikrai nėra lengva parodyti savo charakterį, asmenybę ir intelektą. Tarp darbų, kasdienybės ir užsakytų įrašų retai kada atsiranda laiko atsitiktiniams apmąstymams, nuomonės išreiškimui ar pasakojimams, kokią vakar knygą skaičiau ar kokią politinę partiją palaikau. Kuo daugiau savo nuomonės reiški, tuo daugiau sulauki žmonių komentarų, kurie jai nepritaria. Todėl saugiau per daug nereikšti savo nuomonės, o kelti tiesiog gražias nuotraukas. Dauguma taip ir daro. Aš mėgstu pateikti įvairų turinį, dėl to mane ir seka tokia armija žmonių. Seka ir tie, kurie myli, ir tie, kurie nekenčia, ir tie, kurie palaiko, ir tie, kurie tik ir laukia momento užsipulti. Ypač įkėlus seksualesnę nuotrauką. O grįžtant prie klausimo – šiais laikais tikrai nėra sunku sutikti išsilavinusią, gražią, protingą ir įspūdingą karjerą padariusią moterį! Negalima spręsti apie knygą iš viršelio.
– Ar egzistuoja riba tarp elementaraus ir perdėto rūpinimosi savimi? Kada pagal Karoliną jau yra „too much“?
– Rūpintis savimi reiškia labai elementarius dalykus: skaniai valgyti, pamiegoti daugiau nei 5 valandas, būti seksualiai patenkintai ir visada švariai bei kvepiančiai (juokiasi). Nesirūpinu savimi perdėtai, atvirkščiai – kartais pagalvoju, kad reikėtų susiimti dėl svorio, kad jau antakiai baigia suaugti ar manikiūrui laikas. Man šiek tiek absurdiškai atrodo, kai merginos prisidaro permanentų, prisiaugina blakstienas, per savaitę atlieka po 5 procedūras ir vadina tai rūpinimusi savimi.
– Ko palinkėtumėte toms, kurios nesijaučia gražios ir savęs nemyli? Kaip atrasti vidinio pasitikėjimo ir nugalėti kompleksus?
– Manau, labai svarbu nesidairyti į kitus, žiūrėti savęs ir ieškoti kuo daugiau pliusų ir vertybių savyje. Supti save tokiais žmonėmis, kurie kelia i viršų, kurie domisi daugeliu dalykų ir turi daug veiklos, su kuriais augtum, o ne tais, kurie būtų negatyvūs, tingūs ir temptų žemyn. Taip pat reikėtų kuo daugiau veikti. Blogiausia nieko neveikti, net jei turi laisvą dieną, padaryk kažką dėl savęs: susitvarkyk kambarį, mašiną, susidėliok stalčiukus tiek galvoje, tiek ir fiziškai realybėje, nueik pasportuoti, paskaityk knygą, išbandyk ką nors naujo, išlipk iš komforto zonos, nes kiekviena nauja patirtis gali pritraukti naujų minčių, emocijų, idėjų ar įkvėpimo. Siek tikslų ir mylėk save, neleisk niekam spręsti, kaip turi atrodyti, elgtis ar kalbėti. Tu esi viena tokia, tad parodyk sau ir kitiems, kaip save myli.
