– Prieš kelias dešimtis metų aknė buvo laikoma paauglių liga, dabar vis didesnis dėmesys skiriamas būtent suaugusiųjų aknei. Kokie esminiai šių ligų skirtumai?

– Iš tiesų sakinį, kad nebe paauglystė, tačiau vis dar beria, girdžiu savo darbe kiekvieną dieną. Ne paslaptis, kad aknė labiausiai vargina paauglius, tačiau paskutinius dešimtmečius pastebėta, kad suaugusieji ja suserga vis dažniau. Vienas pagrindinių dalykų, turinčių įtakos paauglių ir suaugusiųjų aknei, yra hormoniniai veiksniai.

Paauglių spuogų atsiradimo priežastis yra testosterono kiekio padidėjimas. Organizmui bręstant, lytiniai hormonai stimuliuoja riebalinių liaukų veiklą ir atsiranda riebalų perteklius. Skirtumas tas, kad paauglių sebumo sudėtis dažnai skiriasi nuo suaugusiųjų – jis yra tirštesnis ir dėl to tampa itin patogia terpe bakterijoms daugintis. Labai svarbu stebėti ir stengtis kontroliuoti aknę, vos tik atsiradus pirmiesiems spuogams, pradėti tinkamai rūpintis veido oda, nes procesas gali tapti nebekontroliuojamas ir vėlesniame amžiuje virsti į suaugusiųjų aknę su pasekmėmis.

– Kas sukelia suaugusiųjų aknę ir kokių tipų ji būna?

Acne tarda, arba suaugusiųjų aknė, tai uždegiminė, pasikartojanti, ilgą laiką trunkanti riebalų liaukos ir plaukų folikulų liga, kuri pasireiškia uždegiminiais bėrimų elementais: papulėmis, pustulėmis, cistomis. Abstrakčiai suaugusiųjų aknę galime suskirstyti į kelias pagrindines grupes:

1. Spuogai, prasidėję paauglystėje ir besitęsiantys vėlesniame amžiuje.
2. Spuogai, prasidėję apie 30-uosius metus.
3. Endokrinopatiniai spuogai.
4. Po menopauzės atsiradę spuogai.

Bėrimai dažniausiai išsidėsto perioralinėje srityje: ant smakro, išilgai apatinio žandikaulio, tačiau lokalizuotis gali ir nugaros, pečių, dekoltė, sėdmenų srityse. Bėrimų gali atsirasti nėštumo, menopauzės laikotarpiais dėl hormonų koncentracijos pokyčių organizme. Didelės reikšmės suaugusiųjų spuogams atsirasti turi genetika, endokrinopatinių spuogų priežastis taip pat gali būti kiaušidžių, antinksčių liaukos susirgimai.

Spuogų gali atsirasti ir dėl hormonų sistemos disbalanso, pradėjus vartoti kontraceptines priemones arba jas nutraukus. Vis daugiau kalbama, kad nemažą įtaką suaugusiųjų aknei atsirasti turi gyvenimo būdas: maistas (produktai, kurių aukštas glikeminis indeksas, pieno produktai, gliutenas, cukrus, kava, alkoholis), neracionalus papildų vartojimas, prakaitavimas aktyvios fizinės veiklos metu, netinkama odos priežiūra, stresas, vaistų vartojimas. Taip pat svarbu paminėti, kad vieningai sutariama, jog kai kurios spuogų atsiradimo priežastys iki galo nėra išaiškintos iki šiandien.

– Kokį keisčiausią mitą esate girdėjusi apie šią odos ligą?

– Kad aknė yra signalas, kada organizmas šaukiasi lytinių santykių.

– Kokie yra aknės gydymo būdai ir kaip galime užtikrinti tolesnę šios ligos prevenciją?

– Viskas priklauso nuo daugelio veiksnių: odos būklės, tipo, amžiaus, odos jautrumo ir kt. Kai kuriais atvejais pakanka pakeisti veido odos priežiūros produktus, kitais atvejais jau reikalingas medikamentinis gydymas. Dažniausiai skiriami gydymo metodai: tepamieji antibiotikai, lazerinės procedūros, geriamieji antibiotikai, veido valymai ir rūgštinis cheminis šveitimas.

Prevenciškai galime atlikti organizmo tyrimus, stebėti, ar nėra pokyčių, nenaudoti komedogeninės kosmetikos, kuri skatintų bėrimų elementus, koreguoti mitybą, mažinti streso veiksnius, reguliariai atlikti veido valymą ar kitas uždegimus veikiančias kosmetologines procedūras.

– Dalis visuomenės vis dar linkusi užsiimti savigyda. Apie kokius „naminius“ aknės gydymo metodus dažniausiai išgirstate iš savo klientų?

– Labai džiaugiuosi, kad žmonės tampa vis sąmoningesni ir supranta, jog namų priemonėmis ne tik neišsigydys odos ligos, tačiau ir pablogins esamą situaciją. Aišku, vis dar tenka išgirsti, kad ant odos tepama citrinų rūgšties, česnakų užtepėlės, dantų pastos, druskos, acto tirpalų. Asmeniškai pačiai neteko išgirsti iš kliento, tačiau tarp kolegų esu girdėjusi, kad paplitęs veido odos plovimas indų plovikliu, tariamai pašalinami riebalai.

– Kokios pasekmės gresia, jei aknę gydysime atsižvelgdami į pažįstamų patarimus, „Google“ paieškos rezultatus arba šios ligos negydydami apskritai?

– Ne paslaptis, kad žmonės savigydos metodais linkę dalytis, internete gausu patarimų apie stebuklingus tirpalus, kaukes, draugės dalijasi atrastais produktais, deja, nebūtinai tai, kas tinka vienam, tiks ir kitam.

Iš tiesų savigyda, vadovaujantis draugų ar internetinio forumo patarimais, dar vis labai paplitusi mūsų visuomenėje. Pati savo praktikoje esu susidūrusi, kad klientui mano rekomenduotą priemonę norėjo įsigyti jo kolegė, kurios odai ji būtų visiškai netikusi. Aknės varginama oda skirtingų žmonių ir labai panaši, ir kartu labai skirtinga, todėl netinkama priežiūra namuose gali ūminti lėtinius procesus, sukelti papildomų nepageidaujamų reakcijų: kontaktinį dermatitą, odos sudirginimą.

– Spuogų spaudymas namuose, o jei dar ir nešvariomis rankomis bei nedezinfekuojant odos, – tarsi kiekvieno kosmetologo arba dermatologo košmaras. Tūkstantąjį kartą – kodėl ir kokių spuogų jokiais būdais negalima spausti patiems? Ar tas pats galioja ir inkštirams?

– Mechaninis giluminis odos valymas – viena efektyviausių procedūrų kovojant su akne, tačiau netinkamai atlikta ji gali turėti neigiamų pasekmių odos būklei. Didžioji dalis žmonių bėrimo elementus spaudžia pirštais – rizikuojama sukelti uždegimą, be to, tinkamai neparuošus odos prieš procedūrą, didelė rizika spaudžiant traumuoti audinius, sudaryti hiperpigmentaciją, randelius, pažeisti kapiliarus ir sukelti ilgalaikes poodines kraujosruvas. Todėl namuose savarankiškai spausti negalima jokio tipo spuogų.

Visuomet rekomenduoju pasirūpinti kasdiene odos priežiūra: kartą per savaitę atlikti šveitimo procedūrą (puikiai tinka AHA arba BHA rūgšties pagrindu pagaminti šveitikliai), naudoti poras sutraukiančias valomąsias kaukes, ant pavienių iškylančių spuogų užtepti uždegimą mažinančios priemonės su ichtiolu, rūgštimi, cinku ar kt. O kas 30–90 dienų, remiantis odos būkle, rekomenduojama atlikti profesionalią mechaninio giluminio veido valymo procedūrą kosmetologo kabinete.

– Dėl nežinojimo dalis nuo aknės kenčiančių žmonių vis dar įsivaizduoja, kad odos sausinimas – geras būdas atsikratyti problemų, ypač jei odos tipas – mišrus arba riebus. Kodėl tai neveikia?

– Riebalinės liaukos išskiria sebumą ir per plaukų folikulus sebumas išsiskiria ant odos paviršiaus. Sebumas yra būtinas odos kasdienėms funkcijoms atlikti, tačiau sergančių akne riebalinės liaukos yra aktyvesnės ir gamina per daug sebumo – tai vadinama seborėja. Tuomet dažnai puolama į kraštutinumus – nuo veido odos stengiamasi pašalinti riebalus produktais su denatūruotu alkoholiu, tačiau to daryti tikrai nereikėtų, nes sutrikdomos apsauginės odos funkcijos, įvyksta odos dehidratacija, sutrinka odos atsparumas, odai sunku veiksmingai apsisaugoti nuo laisvųjų radikalų, bakterijų. Dėl šios priežasties ilgainiui yra ardomas kolagenas ir skatinami odos senėjimo procesai.

– Kokių kosmetinių priemonių verčiau vengti, jei kamuoja aknė? Vienas dažniausių pasiūlymų – vengti šveitiklių su abrazyvinėmis dalelėmis.

– Reklama formuoja klaidingą nuomonę, kad šveitikliai su įvairiomis granulėmis, dalelėmis, abrazyvais valo poras ir skaistina veido odą. Tačiau kai yra uždegiminių bėrimo elementų, tokie šveitikliai atlieka atvirkštinę funkciją: skatina bėrimus, padidina odos uždegimą ir riebalinių liaukų veiklą, todėl esant aknei nerekomenduojama naudoti abrazyvinių šveitiklių, elektrinių šepetėlių, silikoninių kempinėlių ir kt.

Taip pat rekomenduojama vengti priemonių, kurių pagrindą sudaro aliejai, komedogeniniai ingredientai, riboti dekoratyvinės kosmetikos naudojimą. Svarbu prisiminti, kad jei ant gaminio pakuotės rašo „nekemša porų“, nebūtinai produktas bus nekomedogeninis, tai gali būti rinkodaros triukas. Racionaliausia, kad veido odos priežiūros produktus pagal odos tipą ir būklę parinktų dermatologas arba kosmetologas.

– Baigiamasis žodis – ką jūs, kaip savo srities ekspertė, galėtumėte patarti nuo aknės kenčiantiems ir prošvaisčių nematantiems žmonėms?

– Ne tik iš profesinės, bet ir iš asmeninės pusės galiu patvirtinti, kad aknė yra liga, kurios gydymas reikalauja daug laiko, abipusio bendradarbiavimo su specialistais ir didelio psichologinio stabilumo. Visada rekomenduoju neignoruoti ir nelaukti, kada odos būklės pakitimas pasieks kritinę ribą, skatinu kreiptis į specialistus atsiradus pirmiesiems požymiams, neatsainiai rinktis veido odos priežiūros priemones ir šiandieninėje reklamos bei influencerių rinkoje racionaliai žvelgti į stebuklingus preparatus nuo aknės. Kartais mažiau yra geriau.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (18)