Išsivysčiusios technologijos, chirurginės galimybės atvėrė kelią tokioms korekcijoms, pasiūlydama riebalų perteklių nepageidaujamose vietose pašalinti liposakcijos (riebalų nusiurbimo) būdu bei panaudoti šiuos riebalus kitose kūno vietose.
Svarbu iš anksto paminėti, kad riebalų nusiurbimas nėra skirtas drastiškų pokyčių trokštantiems žmonės – tai nėra nutukimo gydymo būdas. Tai korekcija, kurią rekomenduojama atlikti norint pakeisti kūno reljefą, koreguoti, kartais suteikti formą ar linijas, užpildyti dėl senatvės ar figūros tipo pokyčių atsiradusias tuštesnes vietas, netolygumus. Juk intensyvus sportas ar mitybos įpročių keitimas ne visada užtikrina visų pageidautinų kūno formų pokytį.
Dažnai atsiranda disproporcijų, kurios net ir po penkerių sporto salėje praleistų metų nesibaigia taip trokštamu juosmens ar šlaunų apimties sumažėjimu keliais centimetrais. Visai užmirštame, kad galbūt genetiškai esame užprogramuoti pirmiausia kaupti riebalus būtent tose vietose, ir norint atsikratyti riebalinio sluoksnio, tektų pasiryžti ilgam triūsui sporto salėje bei drastiškam mitybos įpročių keitimui, kas nulemtų ne tik probleminių, bet ir visų kitų kūno formų sumažėjimą.
Labai dažnai išgirstu klausimą, ar nusiurbti riebalai atauga? Atsakant į jį visų pirma reikėtų pabrėžti, kad riebalų ląstelės nesidaugina. Suaugusio žmogaus kūne jos jau yra susiformavusios ir tik bėgant laikui didėja arba mažėja. Riebalų nusiurbimo operacijos metu šios ląstelės išsiurbiamos iš probleminių vietų ir jų tose vietose lieka mažesnis sluoksnis. Todėl po riebalų nusiurbimo operacijos priaugus svorio, tiesiog matysis nežymus kūno silueto padidėjimas. Tačiau jeigu atsiradęs antsvoris yra žymus, tose vietose, kur organizmo riebalinių ląstelių kaupimasis buvo greičiausias, po nusiurbimo likusi riebalinių ląstelių dalis taip pat augs greičiausiai taip ir vėl sukurdama disproporciją. Todėl riebalų nusiurbimas rekomenduojamas žmonėms, turintiems stabilų svorį, taip užtikrinant geriausią galimą tokios operacijos rezultatą.
Kiek riebalų galima nusiurbti? Kiekviena klinika turi savo algoritmą ir tradicijas, bet dažniausiai rekomenduojama neviršyti 5-7 proc. kūno masės. Vadinasi, jeigu sveriate 60 kg, galima nusiurbti iki 3-4 litrų, tačiau kiekvienas atvejis individualus šis skaičius gali kisti. iš kurių po paruošimo persodinti liks apie 1,5-2 litrus riebalų. Tiek per vieną persodinimo sesiją užtektų, pavyzdžiui, vienu dydžiu papildyti krūtinę ir padailinti sėdmenis.
Nuo kurių kūno vietų galima nusiurbti riebalus? Dažniausiai pacientai kreipiasi dėl riebalų nusiurbimo nuo pilvo, juosmens, šonų, vidinių, išorinių šlaunų paviršių, vidinių kelių paviršių, nugaros (menčių, nugarinės juosmens dalies, kryžmens) zonų. Pasitaiko ir išskirtinių vietų, pavyzdžiui, gaktos sritis, žastai, vyrų krūtinės sritis. Norint įvertinti, ar probleminėje vietoje užtenka riebalų nusiurbti chirurginiu būdu, galima atlikti paprastą „žnybio testą“: suėmus dviem pirštais odos klostę, išmatuoti tiesų atstumą tarp pirštų ir padalinti jį iš dviejų. Jei gaunate mažiau nei 1 cm, siurbti nerekomenduojama. Žinoma, kiekvienu atveju reikalinga asmeninė plastikos chirurgo konsultacija.
Ar po riebalų nusiurbimo galimi odos reljefo netolygumai? Kiekviena operacija turi savas rizikas. Netolygumai nėra dažnas šios operacijos palydovas. Įprastai netolygumų atsiranda tik dėl gydytojo paskirto pooperacinio režimo nesilaikymo, prasto odos elastingumo, vietų (šlaunų priekinio paviršiaus, kelių priekinio paviršiaus, blauzdų), kurioms nerekomenduojamas tokio tipo riebalų šalinimas, siurbimo, taip pat vietų, kurių poodinis riebalinis sluoksnis mažesnis nei 1 cm siurbimo.
Pastarąjį dešimtmetį plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos kongresuose neatsiejama paskaitų dalis yra riebalų persodinimas, dažnai vadinamas „geltonuoju auksu“.
Ar nusiurbtus riebalus galima kažkur panaudoti? Taip, nusiurbtas riebalų ląsteles galima suleisti į kitą organizmo vietą, dalis jų išgyvena bei prigyja. Tai užtikrina galimybes padidinti ar paryškinti formas ir atveria kelią moterims, trokštančioms dailesnių formų, bet vengiančioms krūtų ar sėdmenų implantų. Populiariausi riebalų panaudojimo būdai yra braziliškas sėdmenų pakėlimas, krūtų augmentacija ar simetrizacija bei veido atjauninimas. Be dažniausiai pasitaikančių riebalų panaudojimo zonų yra ir kitų – tai plaštakų, didžiųjų lytinių lūpų atjauninimas. Beje, buvo atrasta, kad tarp riebalų yra mažų polipotentinių ląstelių, galinčių pasikeisti į ląsteles, kurių organizmui tuo metu reikia. Jos dar labiau skatina odos atjauninimą ir stangrumą, todėl tokių ląstelių koncentratą suleidžiant po senstančia oda skatinamas jos atsinaujinimas.
Kiek procentų riebalų prigyja? Riebalai prigyja priklausomai nuo kraujotakos, esančios donorinėje (vieta, į kurią suleidžiama) vietoje: geresnės kraujotakos zonose riebalų prigijimas yra daug didesnis, todėl dažniausiai pakanka vienos operacijos. Pavyzdžiui, pilve, šlaunyse, sėdmenyse prigyja iki 40 proc. riebalų, o veido srityje prigijimas gali siekti net iki 70 proc. Kalbant konkrečiais pavyzdžiais, norint B dydžio krūtinę padidinti iki C, jums vidutiniškai prireiktų apie 300 ml riebalų į kiekvieną krūtį, iš kurių, tikėtina, prigytų apie 120 ml. Tad norint krūtinę padidinti dviem dydžiais, prireiktų ne mažiau dviejų tokių sesijų.
Visgi, krūtinės padidinimas vienu dydžiu per vieną sesiją labiau tikėtinas tada, kai moteris turi didesnę, nei A dydžio krūtinę, nes turimo riebalinio audinio kiekis užtikrina geresnį naujų riebalinių ląstelių prigijimą. Tai ir paaiškina, kodėl norint krūtinę didinti iki konkretaus dydžio, implantai rekomenduojami dažniau nei riebalų persodinimas. Vis dėlto riebalų persodinimas sėkmingai gali padailinti ar būti derinamas su kitomis operacijomis, siekiant tobulesnio, natūralesnio rezultato. Žinoma, kiekvienas atvejis individualus, ir riebalų prigijimo procentas priklauso nuo organizmo bei gyvenimo būdo. Riebalų prigijimą labai apriboja rūkymas ir gydytojo paskirto režimo nesilaikymas.
Norėčiau užbaigti A.Čechovo mintimi: „žmoguje viskas turi būti gražu ir veidas ir drabužiai ir siela ir mintys“. Ilgą laiką estetinė chirurgija buvo laikoma prabangos požymiu, tačiau ar tai tiesa šiais laikais, kai operacinis gydymas gali būti pigesnis nei naujausias flagmanas, kuris kuriamas tik artimiausiems dvejiems metams.
