Faktas/mitas: Estetinės korekcijos – tik vyresnio amžiaus žmonėms.

Statusas: Paneigtas.

Paaiškinimas: Pirmieji odos senėjimo procesai nėra labai pastebimi ir akivaizdūs, tačiau ilgainiui požymiai ryškėja ir vien kremo, veido masažo bei tinkamos odos priežiūros nepakanka, norint išsaugoti jaunatvišką vaizdą. Galbūt nustebsite, bet pirmieji senėjimo požymiai pradeda ryškėti apie 25-uosius gyvenimo metus. Tai labai jaunas amžius, ir, žinoma, retas tuo metu susimąstome apie prevencines priemones, padedančias sulėtinti senėjimo procesus.

Bėgant metams organizmas natūraliai kinta. Kiekvienas senstame panašiai, kiekvienam būdingos tos pačios tendencijos, tačiau ne kiekvienas sensta vienodai greitai. Tai lemia genetiniai veiksniai, žalingi įpročiai, mityba, aplinkos užterštumas ir kita.

Šių dienų tarptautiniuose kongresuose, estetinės medicinos specialistai pirmąsias korekcijas rekomenduoja atlikti jauniems žmonėms, kad bėgant metams jų reikėtų mažiau. Tikėtina, jog nuolat prižiūrėdami savo kūną, sulaukę 40-50 metų atrodysime geriau, nei skirdami mažiau dėmesio. Taip pat specialistai pastebi, jog palaipsniui atlikdami estetines veido korekcijas nuo 28-35 metų, galime tikėtis geresnio rezultato vyresniame amžiuje, negu atlikdami tokias korekcijas vienu kartu, sulaukę 45-55 m.

Apie 30-uosius gyvenimo metus dažnai galima pastebėti vienokius ar kitokius veido pokyčius. Tai – skruostų tūrio pakitimai, gilėjanti nosies-lūpų kampo raukšlė, ryškesnės lūpų kampų raukšlės. Dažnai patys žmonės pastebi, kad jų paakių sritis tampa tamsesnė, o žvilgsnis labiau pavargęs. Visi šie pakitimai yra susiję, tačiau dažniausiai juos bandome paaiškinti nuovargiu, intensyviu tempu, prastu miegu ir t.t. Realybė tokia, nes visi mes senstame, patys tai pastebime apie 30-uosius metus, tačiau ne visi laiku suprantame, ar norime į tai kreipti dėmesį.

Daugelis esame įpratę kasdien naudoti įvairią kosmetiką (kremus, veido kaukes ir kt.), reiškiasi, mums rūpi oda, jos būklė ir tai, kaip atrodome. Klausimas, kodėl nepagalvojame, jog verta rūpintis ir gilesniais veido audiniais, kurie taip pat sensta?

Pagrindinės estetinės medicinos priemonės, galinčios padėti koreguoti gilesnius audinius, yra hialurono rūgšties užpildai. Bėgant metams mūsų veide mažėja riebalinio audinio, kuris suteikia jaunesnį vaizdą. Jam nykstant, mažėja skruostų tūris, atsiranda paakių srities įdubimai, gilėja veido raukšlės. Todėl, žinant visus senėjimo ypatumus ir įtaką išvaizdai, jau jaunesniame amžiuje (apie 30-uosius metus) galime pradėti rūpintis, kaip palaikyti šių audinių tinkamą tūrį ir ilgesnį laiką išlikti jaunatviškiems.

Norint atlikti tinkamas korekcijas, dažnai užtenka gana nedidelio hialurono rūgšties užpildų kiekio, kad jaunatviškas žvilgsnis nedingtų iš Jūsų veido.

Šiuolaikinės estetinės medicinos pagrindinė užduotis – atkurti tai, ką žmogus prarado bėgant metams, bet nesukurti nenatūralių veido bruožų. Taigi, atsakymas į klausimą, kada pradėti rūpintis savo oda ir imtis senėjimo prevencijos, jeigu norime ilgiau išsaugoti jaunatvišką vaizdą – kuo anksčiau.

Rezultatas:

Senstame visi vienodai, galime rūpintis savimi bei savo išvaizda daugiau arba mažiau, tai priklauso nuo kiekvieno iš mūsų. Sensta ne tik oda, sensta audiniai, kurie yra po oda. Tai ir poodinis bei riebalinis audiniai, ir raumenys, ir raiščiai, ir net kaulai.

Dažnai žmonės, sulaukę 50 metų ir niekada nebuvę pas grožio srities specialistus, ateina į konsultaciją pas gydytoją ir nori greitų, nebrangių sprendimų, sudedančių visus taškus ant „i“ ir padedančių atrodyti jauniau „čia ir dabar“. Jie nustemba išgirdę visus galimus korekcijų variantus, ir dar labiau nustemba, kai sužino, kad ne viskas taip paprasta.

Pastaba: Mitas skirtas paneigti, kad estetinės korekcijos skirtos tik vyresnio amžiaus žmonėms. Estetinės korekcijos skirtos žmonėms, norintiems ilgiau išsaugoti jaunatvišką išvaizdą. Galima atlikti injekcijas ir jaunesniame, ir vyresniame amžiuje. Tik verta žinoti, kad pradėjus korekcijas anksčiau, tikėtina, vėliau jų reikės mažiau.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (42)