Tobulai balti dantys, stilingiausi drabužiai ir nepriekaištingai išpuoselėtas kūnas dažnai slepia gilius randus, nuo vaikystės augintus kompleksus ir vidinės ramybės stoką. Apie išorinį grožį, pasitikėjimą, mados ir socialinių tinklų įtaką bei asmeninius kompleksus kalbamės su vienu garsiausių buvusių Lietuvos modelių, o dabar jungistinės krypties psichologe Aiste Jasaityte-Čeburiak.
– Aiste, kas tau yra gražus žmogus?
– Man gražus žmogus tas, kuris geba būti savimi, yra jautrus, skleidžiantis meilę, gerbiantis save ir kitus. Gražus žmogus yra tas, kuris sugeba pažvelgti į save, o nekaltinti aplinką. Gražus yra kuriantis, o negriaunantis žmogus.
– Kaip manai, kodėl moterys nesijaučia patrauklios ir verčiau ieško savyje trūkumų nei privalumų?
– Mūsų visuomenė yra linkusi ieškoti ir akcentuoti klaidas, o ne stiprybes. Žmonės, kurie ieško trūkumų, tikriausiai nuo mažens augo nuolat kritikuojančioje arba aukštus lūkesčius primestoje aplinkoje. Didelis besąlyginės meilės, palaikymo, padrąsinimo, pripažinimo stygius augina nepasitikintį savimi žmogų.
– Ar tas pat būdinga ir vyrams?
– Žinoma! Jie juk tokie pat žmonės kaip ir moterys.
– Ar tavo pačios gyvenime buvo laikotarpis, kai sau nepatikai?
– Niekada gyvenime negalvojau, kad man ko nors trūksta. Nuo mažumės buvau pasitikinti savimi mergaitė, kol paauglystėje sulaukiau iš bendraamžių patyčių dėl savo liesumo. Tuomet gėdijausi savo laibų kojų. Paskui buvo stereotipinis profesinis modelio nuvertinimas, neva manekenės neturi intelekto. Tai mane menkino ir vertė jaustis menkai. Tuomet buvo labai svarbus išorės įvertinimas, grįžtamasis ryšys.
– Kaip įveikei kompleksus ir įgijai pasitikėjimo savimi?
– Klausymas savo vidaus man padėjo nepamesti savęs. Visuomet žinojau, ko noriu, ir ėjau savo svajonių link. Įgyvendinti tikslai padėjo atsikratyti kompleksų veikimo.
– Aiste, kada jautiesi pati sau gražiausia? Ar turi specialių grožio ritualų?
– Graži jaučiuosi visada (juokiasi). O gražiausia jaučiuosi pailsėjusi, neskubanti, atsipalaidavusi, besimėgaujanti „čia ir dabar“ akimirka. Svarbiausi mano grožio ritualai – miegas, pirtis, buvimas gamtoje, meilė sau.
– Kaip manai, ar mados pasaulis turėjo įtakos tavo požiūriui į grožį ir save?
– Mados pasaulis man parodė, kokia įvairiapusė išoriškai galiu būti. Kelionės ir įvairių pasaulio šalių bei kultūrų pažinimas praplėtė mano pasaulėvaizdį. Įvairios patirtys tikrai padėjo pažinti ir tikėti savimi.
– Kokios, tavo nuomone, yra didžiausios grožio ir mados pasaulio „bėdos“?
– Manipuliacija. Ji siunčia žinutę, kad tik jaunas, laibas, be raukšlių ir randelių žmogus gali būti laimingas ir mylimas. Iš to kyla noras atitikti tokius reikalavimus. Dažniausiai jauni žmonės lygiuojasi ir lyginasi su tokiais standartais. Kyla nepasitikėjimas savimi, nepriėmimas savęs ir nuolatinis noras keisti save. Atsiranda labai didelė grėsmė prarasti save, tačiau visas žmogaus potencialas glūdi jo viduje.
– Augini dvi dukras, kokią grožio sampratą joms perduodi?
– Aš akcentuoju ne išorinį, o vidinį grožį. Mano vyresnėlė dukra sako, „kad gražus žmogus yra geras žmogus, kuris moka dalytis, nesityčioja iš kitų“. (Šypteli.) Ir tai mane džiugina. Noriu perduoti dukroms tai, kad žmogus yra gražus tada, kai yra laisvas, gebantis pildyti savo svajones, mylintis, gerbiantis save ir kitus.
– Ar grožio standartai keičiasi? Kaip manai, kokią įtaką grožio suvokimui daro socialiniai tinklai?
– Socialiniai tinklai tikrai prisideda prie formuojamos grožio sampratos. Jos įtaką sunku pamatuoti, nesu atlikusi tyrimų, bet, manau, ji tikrai yra. Aš galvoju, kad grožio standartai labai lėtai keičiasi. Džiugu, kad jauni žmonės laisvėja, tampa drąsesni, išraiškingesni, gebantys pamatyti savo unikalumą.
– Kodėl, tavo nuomone, moterys tiek daug dėmesio skiria išvaizdai, kosmetikai ir įvairiausiais būdais bando atitolinti senatvę?
– Dėl to, kad moterys jaučia didelį spaudimą, kurį grožio industrija kuria. Ji kuria neva tobulą moterį. Bet, jei visos būtų „tobulos“, būtų labai nuobodu. Netobulumas ir yra įvairovė bei pasaulio grožis.
– Ką manai apie merginas ir moteris, kurios ryžtasi drastiškiems išvaizdos pokyčiams pasitelkusios skalpelius ar invazines procedūras?
– Džiaugiuosi, kad plastinė chirurgija gali padėti moterims, bet kartu viskam turi būti ribos. Man gaila moterų, kurioms sunku priimti save ir kurios nuolat keičia save ir visą savo gyvenimo laiką skiria išoriniams pokyčiams. Juk galėtų atrasti savo vidų ir tame slypinčius didžiuosius turtus.
– Aiste, ko palinkėtum toms, kurios nesijaučia gražios ir savęs nemyli? Kaip atrasti vidinio pasitikėjimo ir nugalėti kompleksus?
– Linkiu moterims nepamiršti savo vidaus ir ne vien orientuotis į išorę. Linkiu išmokti girdėti savo poreikius ir juos atliepti, nenuvertinti moteriškumo, o ji puoselėti. Linkiu būti visapusiškoms, netobuloms ir mylinčioms save.
