Organizmo susilpnėjimas po žiemos ir yra vadinamas pavasariniu nuovargiu. Tyrimai atskleidžia dvi tokio organizmo negalavimo priežastis: išorinius ir vidinius pokyčius, rašoma sveikatingumo portale „Kikifit.lt“

Hormonų veikla organizme žiemą susilpnėja, o tai lemia prastesnę savijautą. Dienoms sutrumpėjus matome mažiau dienos šviesos, dėl to organizmas gamina mažiau laimės hormono serotonino. Sumažėjus fiziniam aktyvumui, mažiau pagamina ir mus motyvuojančio hormono dopamino. Kita vertus, susilpnėjus vieniems hormonams, suaktyvėja kiti, pavyzdžiui, “streso hormonu” vadinamo kortizolio kiekis. Dėl to kai kurie žmonės jaučiasi mieguisti, nemotyvuoti, negyvybingi ir pavargę, o tai ypatingai pasireiškia žiemos sezono pabaigoje.

Gyvybingumo gali stigti dėl vitaminų rezervo trūkumo organizme. Pavyzdžiui, pagrindiniai pirminės energijos šaltiniai yra vitaminas D ir C. Vitaminas D gaunamas iš saulės, o vitaminas C – iš šviežių vaisių ir daržovių. Tačiau žiemą šių vitaminų organizmas gauna mažiau, todėl patartina papildomai vartoti vitaminus, pasikonsultuojant su šeimos gydytoju ar vaistininku.

Kiti veiksniai, atsirandantys pavasarį, dėl kurių nepakanka energijos ir yra sutrikusi miego kokybė – padidėjęs lytinis potraukis ir reprodukcinės jėgos. Pavasaris – tarsi pabudimas, tad kyla noras ieškoti romantikos, padidėja susidomėjimas seksu, tačiau mūsų kūno fizinė ir emocinė būklė yra nusilpusi, vitaminų trūksta, tad malonumais mėgautis ne visada pavyksta.

Pavasarinio nuovargio simptomais taip pat laikomi apetito praradimas, nuolatinis energijos trūkumas, sunkumai koncentruojant dėmesį, nekokybiškas miegas ir nesibaigiantis mieguistumas, galvos skausmas, motyvacijos stoka, silpna imuninė sistema ir suprastėjusi atmintis, lėta reakcija, nuotaikų kaita, nerimas, žemas energijos lygis, virškinimo ir kraujo spaudimo sutrikimai.

Vardinti simptomus ko gero galėtumėte ir patys, nes prie daugelio iš jų ir dar kelių papildomų drąsiai galime dėti varneles. Tačiau kaip kovoti su pavasariniu nuovargiu? Jeigu medicininiai tyrimai nerodo jokių maistinių medžiagų trūkumo, tuomet jūsų laukia darbas su savimi: reikia sumažinti patiriamą stresą, stengtis patirti daugiau malonių emocijų, kurios pakels ūpą, padidinti vidinį energijos lygį – daugiau judėti.

Kaip sumažinti įtampą ir stresą?

Susidarykite kiekvienos dienos veiklos planą. Struktūrizuota veikla padeda kūnui prisitaikyti prie pokyčių.

Stenkitės kontroliuoti savo galimybes ir nepervertinti ribų, nes bet kokie staigūs pokyčiai gali sukelti stresą. Neprižadėkite kitiems (arba sau) daugiau, negu galite padaryti.

Suplanuota veikla gali sumažinti stresą, įvesti aiškumo į jūsų dieną, padės išvengti nekontroliuojamų situacijų.

Klausykitės savo kūno, kad galėtumėte susikoncentruoti į darbą ir fizinį aktyvumą, stenkitės reguliariai atsipalaiduoti. Praleiskite daugiau laiko užsiimdami maloniais užsiėmimais nei sunkiais darbais, be sąžinės graužaties skirkite laiko tam, kas jums suteikia malonumą – vikšro stadija jau baigiasi, leiskite po truputį sau virsti į drugelį.

Organizmui trūksta energijos – ką daryti?

Valgykite nedideliais kiekiais, tačiau maistingus maisto produktus. Įsitikinkite, kad bent trečdalį jūsų mitybos sudaro šviežios daržovės ir vaisiai, kuriuose gausu vitamino C. Vitaminas B1 yra skirtas nervų ir kraujotakos sistemoms gerinti, tad šio vitamino rasite: pupelėse, riešutuose, sėklose, žuvyje, kiaulienoje, špinatuose, šparaguose ir grūduose.

Gerkite vandens. Rekomenduojama vandens paros normos formulė: kūno svoris (kg) dauginamas iš 0,03 (30 ml) = X vandens litrų, kurie yra teorinė jūsų dienos norma. Vanduo valo toksinus ir skatina medžiagų apykaitą, o jo trūkumas – dehidratacija gali sukelti galvos skausmą ir nuovargį. Vanduo gali būti paprasčiausias ir efektyviausias nuovargio sprendimas.

Stenkitės daugiau laiko praleisti gryname ore, nes net 15 minučių saulėje organizmą gali aprūpinti reikiamu vitamino D kiekiu. Aktyvus laisvalaikis ir vitaminas D padidina energijos lygį. Net ir tada, kai labai nesinori, priverskite save išeiti į lauką bent trumpam – nepastebėsite, kaip bevaikštant prabėgs visa valanda. Kad pasivaikščiojimas būtų malonesnis, įsijunkite įkvepiantį podcastą, pavyzdžiui šį. Visada padeda pasijausti geriau!

Po treniruotės skirkite 5-10 minučių tempimo pratimams, kurie padės išvengti raumenų skausmo.
Išsimaudykite po šaltu dušu, jis suteiks gaivumo pojūtį.

Atsipalaiduokite ir pagulėkite vonioje su ištirpintomis druskoms arba apsilankykite pirtyje. Abu variantai jūsų organizmui padės atsipalaiduoti nuo tvyrančios įtampos. Pasisėdėjimą pirtyje galite suorganizuoti ir su bičiulių kompanija.

Stenkitės eiti miegoti visuomet tuo pat metu ir miegoti apie 7-8 valandas, kad organizmas spėtų pailsėti.

Susikurkite emocinio stabilumo taktiką. Pavyzdžiui, užsiimkite meditacija, skirkite laiko sau ar savo mėgstamai veiklai, kad atrastumėte vidinę harmoniją.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją