Pirmajame savo interviu DELFI naujo portalo kūrėjos papasakojo apie tai, kodėl atvirumą jos pasirinko kaip savo naujo projekto strategiją ir tai, kaip draugystė dera su darbu.
– Pristatinėdamos naują portalą sakėte, kad kalbėsite temomis, susijusiomis su figūra, grožiu, savijauta, kad kalbėsite atviriau, negu kalba kiti. Ar tikrai manote, kad sveikos gyvensenos temomis dar trūksta informacijos? Kiti žiniasklaidą kaip tik kritikuoja, kad ten tokių temų – per daug.
A: Naujienų netrūksta, bet labai trūksta atvirų istorijų ir nuoširdžių rekomendacijų, o mes manome, kad tas paveikia labiausiai – bent jau mus. Tikiu, kad už sveikos mitybos piramidę daugiau proto įkrės mūsų herojai, kurie jau pasiekė tam tikrų rezultatų, tačiau atvirai ir nuoširdžiai sako: „Man irgi sunku, aš irgi noriu picos, o ne į treniruotę.“ Bet jie žino, kad be darbo nebus ir rezultato. O kai nuotraukose matome tik gražuolius, kurie sako, kad jų puikios išvaizdos paslaptis – geri genai, tai… gražu į juos pažiūrėti, bet manęs tai pokyčiams nemotyvuoja.
Aš net ir knygą prieš porą metų parašiau vedama tos pat minties – žmonėms reikia daugiau nuoširdžių ir atvirų istorijų. Ir žmonėms tai patinka – pasižiūrėkite į populiariausius influencerius. Populiariausi yra tie, kurie nebijo būti atviri ir paprasti – tokie, kaip kiekvienas kitas žmogus.
S: O ar gali būti per daug žinių apie sveiką gyvenimo būdą? Mes norime kalbėti apie mūsų kūną – namus, kuriuose gyvename ir kuriuose kiekvienas norime jaustis geriau. Tam, kad gerai jausčiausi psichologiškai, man labai svarbu gerai jaustis fiziškai. Būti tvirtai, savo kūną pamaitinti maistu, kuris man suteiks energijos, džiaugtis vaizdu, kurį matau veidrodyje. Gera savijauta atsiliepia kiekviename mūsų žingsnyje, santykiuose su artimaisiais, darbe.
– Tokius projektus įprastai pradeda mitybos arba sporto specialistai, o jūs į šią sritį ateinate iš visai kitos srities – reklamos.
A: Taip, be projekto mes abi turime ir kitus darbus – aš turiu viešųjų ryšių agentūrą „A|PR“, o Simona – reklamos prodiusavimo kompaniją „Parashoot“. Naujasis projektas sulieja mūsų ankstesnes patirtis, hobius ir tai, apie ką plepame, kai susitinkame. Spauda visada buvo mano didžioji meilė, o Simonos – televizija, tad ir darysime, viską, kas mums patinka. Šiam projektui turime labai daug planų.
S: Gerai, kad jų turime, nes visi sako, kad interneto portalai kainuoja brangiau, negu atneša pelno! Tačiau mes taip šimtu procentų tikime, kad daug žmonių domisi šiomis temomis ir mėgausis istorijomis taip, kaip mes. Kurti projektą mums yra žiauriai smagu ir įdomu. Kalbame temomis, kuriomis pačios kalbame labai daug ir nuolatos stengiamės daugiau sužinoti, išmokti. Tai ne tik lieknėjimas, sportas ar kremai, bet ir psichologija, meditacija, santykiai, sielos reikalai. Mus domina viskas, kas mums leistis tvirčiau tiek fiziškai, tiek emociškai. Turime daug ką parodyti – jau įrašinėjame radijo laidas, planuojame organizuoti renginius, o dar vėliau – ir TV laidą. Vienu ar kitu savo gyvenimo etapu esame dirbę visus šiuos darbus, tad tai nėra taip jau ir svetima.
– O koks jūsų pačių santykis su sportu, grožiu ir sveika mityba?
A: Labai įvairiapusiškas! Mes abi dietų pradėjome laikytis labai anksti, labai norėjome atrodyti gražiai, bet lygiai taip pat norėjome ir skaniai maitintis, tinginiauti ir pramogauti. Prireikė laiko ir asmeninės brandos suprasti, kad visko kartu tikrai neturėsi. Tačiau balanso per dieną neprisiviliosi, tikrai būna, kad dar „papsichuojame“, ne visada mus valdo sveikas protas, kartais – hormonai. Na ir kas? Svarbiausia, kad aš šiandien esu geresnė nei vakar.
S: Tačiau mes ir neteigiame, kad mes – guru ar idealai. Mes apskritai netikime idealais, tačiau labai tikime į kasdienį tobulėjimą ir į varžybas su savimi. Be to, kai pakankamai kartu padarai teisingus sprendimus, tų neteisingų jau nebesinori… Noriu pasakyti, kad picą išmainyti į sportą mums dabar jau kur kas lengviau nei anksčiau, nes žinome, kaip gerai jausimės po sporto ir kaip vangiai – po picos.
– Papasakokite apie savo draugystę. Iš nuotraukų socialiniuose tinkluose atrodo, kad jūs viską veikiate kartu.
S: Išties daug laiko praleidžiame kartu – susitikome prieš dešimt metų teisės universitete, kartu dalinamės daugybe patirčių, o ten, kur keliai skyrėsi, nuoširdžiai mokomės viena iš kitos. Kartu taip smagu ir įdomu, kad net pamirštame, kad reikia ir su kitais kartais pabendrauti… Ir mūsų antrosioms pusėms visada reikia susitaikyti su tuo, kad jie nebus vieninteliai svarbūs asmenys mūsų gyvenime.
A: Įdomu tai, kad mes beprotiškai skirtingos. Kur pažiūrėsi, ten skiriamės. Viena – aukšta, laiba, kita – neaukšta ir nelaiba, viena – užkietėjusi mėsėdė, kita pirmenybę teikia veganiškam maistui, viena – ekstremalė, kitai ir dviratis gatvėje atrodo labai ekstremalu, vienai labai trūksta kantrybės, o kita jos turi gal net per daug, viena – dalyvė, kita – stebėtoja… Bet kartu derame, kaip dera „Nutella“ su batonu. Priešingybes žmones papildo, manau, kad svarbiausia, jog sutaptų žmonių vertybes. Ir visada – kitą žmogų priimti atvira širdimi ir ne teisti jį dėl jo kitoniškumo, bet mokytis iš jo.
– Dažnas sako, kad draugystę geriau ir palikti tik draugyste ir su artimais žmonėmis į bendrus darbus geriau nesivelti. To nebijote?
S: Dažnas sako taip, o kitas dažnas sako ir kitaip, tai mes įkvėpimo semiamės iš tų, kuriems pavyksta draugystę suderinti su darbu. Į šį bendrą portalą nešokome akis išdegusios, nes jau kelis metus žinojome, kad norimi kažką kurti sveikatingumo srityje, tačiau šiek tiek užtruko, kol galvoje susidėliojo tiksli projekto vizija. Vienas iš pirmųjų darbų, kurių ėmėmės – susidarėme draugystės ir darbo taisyklių sąrašą ir pačios nustebome kaip greitai tai pagerino mūsų santykių kokybę. Kiekvienuose santykiuose laikui bėgant prisikaupia tam tikrų skaudulių – ir romantiškuose santykiuose, ir bendraujant su draugais, ir su kolegomis. Labai gerai kartais atvirai išsikalbėti ir ne tik pačiam pasakyti, bet ir išgirsti, koks kito žmogaus elgesys gali skaudinti.
A: Žinoma, niekuomet nežinai, kaip viskas susiklostys – gal mes irgi po metų svaidysimės viešomis žinutėmis ir dalinsimės nusivylimais, bet kad taip nutiktų… turbūt reikėtų, kad abiems PMS prasidėtų vienu metu! Tie mūsų minėti skirtumai labai praverčia darbe, nes mūsų asmeninės savybės, profesinės stipriosios pusės viena kitą labai papildo. Simona labai tiksli ir konkreti, o aš, jeigu tik gyvenimas leidžia, gyvenu savo susikurtame pasaulyje. Tačiau tas kūrybiškumas ir fantazija darbe labai praverčia.
– Kodėl būtent „Kikifit“?
S: Nes mes norime kikinti visiems į uodegas! Be to, tai puikiai skamba.
– Kalbate apie įkvėpimą ir motyvaciją, o kas jus pačias įkvepia?
S: Mane motyvuoja noras pamatyti ir sužinoti, kiek aš dar galiu, kokia iš tiesų yra ta geriausia mano paties versija. Ir žinoma, įkvepia žmonės, kurie irgi to pačio siekia.
A: Kai esi jaunesnis, varžaisi su kitais, kai subręsti – varžaisi su savimi. Štai prieš pusmetį pradėjau mokytis žaisti tenisą ir jį taip įsimylėjau. Svarsčiau, kaip čia taip nutiko, kad teniso kortai staiga tapo mano mėgstamiausia vieta pasaulyje. Supratau – teniso žaidime dalyvauja labai mažai žmonių, tik aš, mano partnerė ir treneris, tad aš visai neturiu su kuo savęs lyginti. Galiu lyginti tik save pačią su savimi, matyti, kaip kiekvieną kartą tobulėju. Tas žaidimas su savimi – labai stiprus motyvatorius. Ir žinoma, mane labai įkvepia absoliučiai visi kiti nuoširdūs žmonės, kurie kryptingai siekia savo tikslų, absoliučiai neribojant, kuriose gyvenimo srityse tie tikslai bebūtų.
