– Kokia kosmetika laikoma saugia ir kas apibrėžia jos saugumą?

– Nesu nei biochemikė, nei technologė, kad galėčiau kalbėti apie cheminius komponentus ir jų įtaką mūsų sveikatai. Kosmetikos saugumo neįmanoma apibrėžti sakiniu ar dviem.

Visų pirma, turime kosmetikos gaminių gamybos ISO standartą, kuris reglamentuoja saugios kosmetikos reikalavimus. Juo vadovaujantis turi būti pasveriami chemininių komponentų kiekiai produkte, nurodoma, kokia norma leistina ir saugi, taip pat apibrėžta, kokie konservantai nesukelia alerginių reakcijų ar odos jautrumo, tad yra galimi naudoti gaminiuose.

Visos Europos Sąjungos gamyklos remiasi tam tikrais standartais, kurie yra leistini jų šalyse ir Europos Sąjungos direktyve. Manau, kad esame tinkamoje globoje ir galime tvirtai teigti, jog Lietuvoje turime saugią kosmetiką.

– Kodėl kyla poreikis kalbėti apie kosmetikos saugumą?

– Pastaruoju metu pastebime, kad apie kosmetikos saugumą kalba neprofesionalai, neturintys atitinkamo išsilavinimo ir patirties. Tai liūdina. Esu dėstytoja, kosmetologus ruošiu 9 metus ir jaučiu atsakomybę už tai, ką kalbu.

Nepakanka suprasti sudėčių terminų reikšmių, reikia turėti informacijos apie sudedamųjų dalių procentinę dalį ir jų tarpusavio santykį. Labai svarbu žinoti kosmetikos gamybos niuansus, apie kuriuos tikrai nieko nerašoma internetinėje erdvėje.

Ant produktų pakuočių sudedamosios dalys surašytos mažėjimo tvarka – nuo maksimalios koncentracijos iki minimalios. Dar viena svarbi detalė – jei kalbėtume apie augalinius ekstraktus, labai svarbi jų kilmė. Niekada nesužinosime, iš kokio regiono surinkta žaliava, koks derlius buvo, kiek saulės ar mineralų iš dirvožemio ta žaliava gavo, nes nuo to priklauso sočiųjų riebalų rūgščių kokybė.

Vien domėtis kosmetikos pramone neužtenka. Reikia kiekvieną dieną tuo gyventi ir dirbti, įgauti praktikos, daug į šią profesiją investuoti. Kongresai, konferencijos – štai, kur slypi tiesa, o ne internete ar leidiniuose.

– Pastaruoju metu galima pastebėti tikslingą tendenciją kosmetikos pramonėje – skambūs užrašai ant produktų etikečių byloja, kad sudėtyse nėra parabenų arba alkoholio.

– Apie alkoholio ir parabenų poveikį kalbama daugybę metų ir internete, leidiniuose taip pat galima perskaityti daugybę dalykų. Bet kyla klausimas, kiek tose kalbose ir straipsniuose yra tiesos.

1998 m. buvo išspausdintas gyd. Philippa Darbre straipsnis. Jame rašoma, kad 20 skydliaukės auglių tyrimų rezultatuose buvo nurodyta, kad audiniuose rasta parabenų. 2000 metais prasidėjo tikra parabenų fobija. Kas įdomiausia – po kurio laiko nebeliko duomenų ar įrašų apie šį įvykį.

Po išsamių tyrimų JAV maisto ir vaistų administracija, kartu su Skandinavijos kosmetinės chemijos bendrija, 2008 m. išleido 80 puslapių pranešimą, kurį sudarė daugiau kaip 1 tūkst. nepriklausomų tyrimų. Pranešime bylota, kad parabenų naudojimas kosmetikos pramonėje pavojaus nekelia.

VIs dėlto, nuo 2014 m. Prancūzijoje draudžiama naudoti kai kurias parabenų rūšis. Bet paradoksas tame, kad parabenai farmacijoje yra plačiai naudojami ir šis draudimas negalioja.

Iš tiesų, parabenas, kaip konservantas, yra gera medžiaga, ir tai viena detaliausiai ištirtų konservantų medžiagų. Parabenų poveikis sveikatai tirtas dar tuo laikmečiu, kai bandymai buvo atliekami su gyvūnais. Ilgus metus trukę tyrimai parodė, kad parabenai nesukelia odos reakcijų, nebent oda yra išskirtinai jautri ir dirgli.

Šiandienos konservantai tarsi pakeitė parabenus. Elementariam kremui, kad nesugestų 36 mėn. (neišpakuotam produktui), prireikdavo 0,2 iki 0,6 procentų parabenų. O naujos kartos konservantų reikia nuo 1 iki 2 procentų. Tačiau informacijos apie jų poveikį sveikatai dar labai mažai.

Dar vienas mitas – apie alkoholį, esantį produktų sudėtyse. Žmonės bijo, kad alkoholis išsausins, užkimš odos poras. Bet ar kas iš paprastų vartotojų žino apie tai, kad alkoholis, kitaip etilo spiritas, yra vienas pagrindinių emulsiklių, kuris dalyvauja vandens ir aliejų sujungimo procese? Būtent dėl to kremų konsistencija yra tirštos, sodrios konsistencijos.

Norėčiau pabrėžti ir tai, kad etilo spiritas turi būti itin švarus ir naudojamas itin mažais kiekiais – iki 3 procentų. Šiandien etilo spiritą pakeitė lecitinas, kiti emulsikliai ir konservantai. Dabar retai pasitaiko produktų su alkoholiu, nebent riebiai odai skirtose linijose ir tai tik tam tikruose produktuose.

Rūta Mažeikienė

– Kaip tuomet turėtume apsisaugoti nuo neteisingos informacijos?

– Žmonėms labai svarbu atsakingai vertinti kalbas, internete ir leidiniuose pateikiamą medžiagą. Vienas svarbiausių argumentų profesionalioje kosmetikoje – aukštosios technologijos, mokslininkų darbai, tyrimai, nepriklausomų statistų testavimai.

Paprastas vartotojas neturi prieigos prie tokios medžiagos. Laimė, kosmetologai konferencijose sužino daugybę informacijos, yra supažindinami su tyrimų rezultatais, tuomet naujausiomis žiniomis gali pasidalinti su savo klientais ir taip skatinti jų sąmoningumą.

– Tikriausiai, šiame dezinformacijos amžiuje kosmetologams dirbti nėra lengva. Kiekvienas klientas – su sava nuomone ir įsitikinimais.

– Visi dviprasmiški klausimai kiša koją kosmetologų darbui. Pavyzdys: ateina klientė ir sako straipsnyje perskaičiusi, kad paakių kremas – tas pats, kas paprastas kremas, esą tai tėra gamintojo noras užsidirbti. Nutįsta rankos iki žemės paklausius tokių kalbų.

Tada ir vėl pradedi mokyti žmogų iš naujo – paaiškini, kuo paakių oda skiriasi nuo veido odos, kokie ingredientai turėtų įeiti į paakių kremą ir kokių šiukštu vengti.

Lietuvoje vis dar keliami klausimai: ar mums reikia to paakių kremo? Ar mums reikia serumo? Vakarų šalyse tai yra savaime suprantamas dalykas. O mes tarsi iš kokono rutuliojamės ir svarstome, ar mums to reikia. Žinoma, kad reikia. Veido priežiūra turi būti pilnavertė.

Pernelyg didelė darbo patirtis ir pernelyg didelė investicija mano darbo praktikoje rodo, kad technologijos keičiasi žaibišku greičiu, laboratorijos plečiamos vien tik tam, kad būtų kuriami nauji, saugesni ir pažangesni produktai.

– Esate mačiusi visą kosmetikos gamybos pramonės virtinę savo akimis. Kokių įdomių įžvalgų galite pateikti?

– Pasaulyje nėra daug privačių kosmetikos gamintojų gamyklų. Bet yra gamyklų, kurios turi savo formules ir jas parduoda įvairiems kosmetikos prekių ženklams. Važinėju po daugybę gamyklų ir matau, kiek žinomų brandų ten gamina savo kosmetiką

Jei kompanija neturi savo chemiko, visada gali pasinaudoti stambių gamyklų siūlomomis formulėmis. Pavyzdžiui, reikia drėkinamojo kremo? Kompanija pasirenka drėkinamąją formulę, susirenka jiems aktualius ingredientus, o tuomet gamykla įvykdo jų užsakymą.

Kas vyksta toliau? Davei tą kremą išbandyti močiutei, mamai, draugei. Niekam nesukėlė alerginių reakcijų? Valio! Paleidai gerą reklamą ir štai, tu jau rinkoje.

– O štai močiutės tai veidą ūkiniu muilu plovė, nieko nenaudojo ir be raukšlių visą gyvenimą nugyveno – atsakytų jums skeptikai...

– Reikėtų prisiminti, kad mūsų močiutės gyveno tarp savo pačių rankomis sodintų ekologiškų produktų, gėrė savo augintų karvių pieną. Ryte atsikėlusios išsivirdavo riebios sriubos, ją dar užkąsdavo lašiniais ir eidavo i laukus fizinių darbų nudirbti. O mes? Ryte išsiverdame košytę, suvalgome jogurtą ir keliaujame į biurus, dirbti sėdimą darbą. Tai nesulyginamos kartos – nesulyginamas ir jų gyvenimo būdas, patiriamas stresas, net oro užterštumas ....

Mes neturėtume lygintis ir gyventi praeitimi. Gyvename dabartimi. Taip, iš šono gali atrodyti, kad kosmetikos gamintojai skatina vartotojiškumą, bet vėlgi noriu pabrėžti – mes nebegyvename ūkiuose ir neturime tiek fizines veiklos. Mūsų gyvenimo ritmas kitoks. Ir, deja, tyrimais įrodyta, kad senėjimo procesai prasideda jau nuo 20-ies, nebe 26-erių.

– Kokių mitų dar esate girdėjusi?

– Girdžiu kalbant: kam eiti pas kosmetologę, jei galiu kaukę užsidėti namie? Kam tau serumas, jei jį atstos kremas? Kam tau reikia atskiro kremo kaklui ar dekolte sričiai? Kam tau reikia kremo plaštakoms? Kam tau reikia šveitiklio veidui, jei tiks ir tas, kurį naudoji kūnui? Suprantu, visa tai skamba lyg noras ištraukti kliento pinigėlius, skatinti vartotojiškumą.

Bet oda yra mūsų vienas svarbiausiu organų – ji struktūriškai keičiasi pagal amžių ar gyvenimo būdą. Po 40-ies kaklas ima reikalauti papildomos priežiūros. Dažniausiai klientės kremu patepa veidą, tačiau kaklą tarsi pamiršta. Kokia to pasekmė? Ateis laikas, kai veidą galėsite pakoreguoti, bet kaklas vis vien atrodys susiraukšlėjęs.

Rūta Mažeikienė

Dekoltė – ta zona, kuriai rizikingos injekcijos, nes po jų gali atsirasti keloidinių randų. Tad kaip ją prižiūrėsime ir tvarkysime? Visada galima dekoltė zoną prižiūrėti šiai sričiai skirtais produktais, kurie skatina mikrocirkuliaciją, gerina deguonies ir maistinių medžiagų išnešiojimą. Oda čia taip pat labai plona, dažnai paveikiama saulės spindulių, greičiau sensta ir raukšlėjasi.

Šiuo laikmečiu pastebimas didelis rūpinimosi lūpomis bumas. Rinkitės geresnes priemones nei paprastas vazelinas, tokias, kurios gerina mikrocirkuliaciją. Lūpos juk taip pat bliūkšta, sensta, kontūras dingsta.

– Tikriausiai, kosmetologams siaubą varo produktai „trys viename“, kuriuos ypač pamėgę visur skubantys vyrai?

– Dėl greito gyvenimo tempo vyrams iš tiesų labai priimtini produktai, skirti ir plaukų, ir kūno prausimui. Bet rinka keičiasi. Didelė dauguma mano klientų vyrų naudojasi savo žmonų produktais – kremais, paakių kremais. Tai nėra blogai. Vyriška ir moteriška kosmetika pagrinde skiriasi kvapu – joks vyras nenorėtų kvepėti gardenijomis. Taip pat konsistencija – vyrams patinka priemonės, kurios greičiau įsigeria ir matizuoja veidą.

Neretas prancūzas statistiškai kosmetologų salonuose lankosi taip pat dažnai kaip ir moterys. Tai faktas, parodantis, kad vyrai rūpinasi savo išvaizda. Mūsų šalies vyrai irgi neatsilieka – jiems taip pat norisi atrodyti estetiškai.

– O ką manote apie šiuo metu itin populiarią organišką kosmetiką?

– Taip, organiška kosmetika nuostabi, bet tik tuo atveju, jei ji organiška visu 100 proc. Visų pirma, prekės ženklas turi turėti savo ekologišką gamyklą, kuri yra tūkstančiais kilometrų nutolusi nuo oro uostų, kitų gamyklų ir nepaveikta užterštumo.

Antra, jei jų žaliava, kuri deklaruojama kaip organiška, yra be pesticidų, trąšų, tik karvės mėšlų mėžiama, ne mašinomis pjaunama, o rankomis renkama, džiovinama saulėje – valio! Tai ir atstoja žodį „organiškas“.

Bet tokios kosmetikos galiojimo laikas yra labai trumpas. Jei kompanija gali užtikrinti kliento saugumą ir produkto efektyvumą, labai džiaugsiuosi jų sėkme ir atsakomybę už organišką kosmetiką.

– Koks skirtumas tarp saugios organiškos ir saugios profesionalios kosmetikos?

– Pagrindinis saugumo kriterijus gaminant produktą – kad produktas atitiktų galiojimo laiką bei veikliųjų medžiagų kokybę. Galbūt produkto sudedamosios dalys yra nuostabios, bet atsukus indelį ir atsiradus kontaktui su oru, pasikeis priemonės savybės. Be to, natūralių organinių konservantų į produktus teks dėti daugiau, nes jie mažiau efektyvus.

Priemonių nereikia taupyti – jei kremo galiojimo laikas yra 6 mėnesiai (nuo atidarymo), tuomet labai svarbu jį iki galo išnaudoti per tą laiką.

Kartais, būna, klientas ateina ir stebisi – pabandė priemonės mėginėlį ir jo poveikis buvo „geresnis“ nei originalaus dydžio produkto, kurį kiek vėliau įsigijo. Tai dėl pakuotės ir produkto kiekio jose. Jei tai atsukamas indelis, tuomet natūralu, kad didesnis ir kremo sąlytis su deguonimi, šiam produktui reikia daugiau medžiagų, pasižyminčių antibakterinėmis savybėmis.

Mažiau konservantų reikia ampulėms ir produktams indeliuose su dozatoriais, tačiau tiek vieni, tiek kiti atitinka Europos Sąjungos reikalavimus, pagal kuriuos kosmetikos priemonė turi išlikti nepakitusi 12 mėnesių nuo to, kai yra pradedama naudoti.

Yra priemonių, tokių kaip riebūs kremai ar kaukės – dėl jų klampios konsistencijos jie nepilstomi į indelius su dozatoriais.

– Koks turėtų būti mūsų pirmasis žingsnis sveikos odos ir saugios kosmetikos naudojimo link?

– Mano, kaip profesionalios kosmetologės, tikslas duodant šį interviu yra apginti kolegas bei profesionalios kosmetikos gamintojus. Visų pirma, kosmetologija yra mokslas, apibrėžiantis odos priežiūrą. Apsidairykite, kiek yra gerų pavyzdžių aplinkui, kur kosmetikos pagalba ir specialisto žiniomis buvo išspręsta ne viena veido odos problema. Ir tai, kad kosmetika itin sparčiai tobulėja, mums, kosmetologams, padeda atlikti savo darbą geriau ir efektyviau.

Užteks vieną kartą nueiti pas kosmetologą, kad padarytumėte pirmąjį žingsnį. Mūsų tikslas – padėti, nukreipti teisinga linkme ir paaiškinti, kokių priemonių reikėtų ir kodėl.