Žinoma, to daryti nebūtina, tačiau paryškinus antakius, veidas įgauna kiek kitokią formą, atrodo proporcingiau ir suteikia žvilgsniui gyvumo.
Vis dėlto antakių ryškinimas nėra toks jau paprastas darbas. Kažkada karaliavusi itin ryškių antakių mada jau praėjo, podiumus ir gatves užvaldo natūralumas, todėl tinklaraštyje pasakojama, kaip galima paryškinti antakius, kad jie neatrodytų tarytum nupiešti.
Ryškindama antakius nesistenk nupiešti vientisos linijos, o smulkiais priemonės spustelėjimais sukurk tarytum plaukelių efektą. Tokiam antakių ryškinimui tiks įvairios priemonės, tačiau patariama išbandyti kirstos formos ploną šepetėlį ir kreminius antakių dažus.
Daugumai mūsų atrodo, kad antakis turi tęstis iki smilkinio vidurio, tačiau tokiomis taisyklėmis pasikliauti nereikėtų, mat kiekvienos mūsų veido forma yra skirtinga. Geriau lai antakis būna trumpesnis nei per ilgas.
Tam, kad išsiaiškintum, kurioje vietoje turėtų baigtis tavo antakis, paimk ploną pieštuką ar makiažo šepetėlį ir pridėk jį įstrižai nuo nosies šnervės iki išorinio akies kampučio. Ten, kur pieštukas liečia tavo antakio kaulą, turėtų baigtis plaukeliai.
Nepiešk vaivorykštės formos
Ne visoms veido formoms tinka stipriai išlenkti antakiai, kaip ir ne visiems – labai tiesūs. Ryškindama antakius, nebandyk jų kuo labiau išlenkti it vaivorykštės. Sek natūralią savo antakių augimo liniją ir priemone paryškink aukščiausią antakių išlinkimo vietą. Kitokiu atveju atrodysi arba labai nustebusi, arba labai pikta.
Jei nežinai, kur turėtų būti aukščiausia tavo antakio vieta, pasitelk tą pačią pieštuko techniką, tik šiuo atveju jį vesk ne per akies kamputį, o per akies centrą. Pieštukas tau parodys, kur turėtų būti aukščiausia tavo antakio vieta.
Skirtingos priemonės skirtingoms vietoms
Jei antakių linijas mėgsti ryškinti jau minėta kremine priemone, ne vietoje išpešiotus plaukelius, ar kitus viduryje antakių atsivėrusius odos plotus, paryškink antakių šešėliais. Jie daug natūraliau užpildys nepageidaujamą matyti vietą.
Antakiai nėra ta vieta, kur reikėtų skubėti. Jei nori natūraliai atrodančių antakių, atmink, kad antakio pradžia natūraliai šviesesnė nei vidurys ir uodegėlė. Todėl nebandyk jų „nuspalvinti” tolygiai viena spalva. Pradėk antakį ryškinti nuo aukščiausios jo vietos, tuomet paryškink uodegėlę ir produkto likučiu padenk priekį. Taip antakis atrodys daug natūraliau, o šviesi jo pradžia nepavers tavęs pikčiurna.
