Gal akių mankštinimo, kai matuojiesi tai, kas traukia akį? O gal į „norų sąrašą“ el. parduotuvėje krauni tai, kas tau labiausiai patinka, o galiausiai išsirenki sau prizą už kantrybę ir ištikimybę savo spintai: tą vieną daiktą, kuris akimirksniu pagyvins tavo spintą (arba grožio lentyną) ir kurį tu tikrai dėvėsi, o ne paliksi kaboti su etikete iki kito emocinio protrūkio.
Mano galva, tie emociniai pirkiniai tikrai gali turėti logišką (arba kitokį stiprų) paaiškinimą, tuomet jie ne tokie skausmingi, o spinta nelieka perkrauta daiktais, kurie tik užimą vietą ir kurių nedėvi. Pirmiausia paklausk savęs, ar įsigijusi oranžinę skrybėlę jausiesi gražesnė, laimingesnė ir kiek naujų derinių su ja sukursi? O gal tai bus daiktas, su kuriuo niekada niekur neišeisi, tačiau tau bus labai gera žinoti, kad jį turi (na, kaip kokį super brangų žiedą su deimantu)?
O gal geriau savo užsidegimą padalink į dvi dalis: kažką oranžinio (jei tai spalva, nuo kurios grožio tau gniaužia kvapą), o gal skrybėlę, nes jau kuris laikas aplink matai tik skrybėliuotas merginas. Taip padalindama savo užsidegimo šaltinį, labai tikėtina, kad įsigysi daiktą, kuriuo dar ilgai džiaugsiesi.
Kitas būdas numalšinti savo pirkimo ir kažko naujo troškulį yra stebėti vitrinas. Ir tikrai nebūtina pirkti. Tokia žvalgyba puikiai maldo poreikį pirkti, nes kai galva pradeda suktis nuo vaizdų ir informacijos kiekio, automatiškai jautiesi pasisotinusi ir mieliau išgersi puodelį arbatos, nei dar bent minutę žvalgysiesi po vitrinas. Be to, nauda bus tikrai apčiuopiama: žinosi, ko tikėtis iš parduotuvių asortimento, kai prireiks: būsi tikra, kur rasti tinkamus džinsus ar madingą palaidinę, be to, būsi nukulniavusi savo dienos žingsnių normą. Tad tai tikrai gali pavadinti sveika žingsniavimo ir žvalgybos terapija.
Neapsigauk teisindamasi, kad perki ne sau: ne viena klientė man guodėsi, kad sau tai neperka, suprask, „aš šaunuolė“, tačiau perka vaikams ar vyrui – tai tokia pati bėda, kaip pirkti sau, tik graužatis lengviau maskuojama. Pasakyk man, kam dvimečiui niolika porų džinsų?
Na, o jei tikrai negali nepirkti, visuomet prisimink, kad niekada nebus per daug gerų apatinių, tvirtų pėdkelnių, kvepalų ir kūno bei plaukų grožį puoselėjančių priemonių. Faktas, kad čia jau mano silpnybė ir mano minų laukas, kuriame kartais, kai labai reikia pirkti, leidžiu sau susprogdinti vieną kitą bombą. Naujausias mano pirkinys – argano aliejus ir plaukus gaivinanti kaukė oro uosto duty free – net namo nesugebėjau grįžti, paslydau dar pakeliui.
Tiesa, jei vis dėlto ieško to vieno daikto, kuris apjungs juodą paltą, klasikinius džinsus, biure vilkimą švarkelį ir baltą palaidinę, manau turėtum pagalvoti apie akį kabinančius aksesuarus: ryškius batus, iš koto verčiančią skarą ar auskarus, nuo kurių nei pati, nei draugės negalėsite atitraukti akių.
Dabar tendencijos tam itin palankios: gėlėti, gyvūnų raštais marginti, taškuoti, languoti ar tiesiog spalvoti batai, rankinės, skaros ar papuošalai yra mados olimpe, todėl kad ir ką nuspręstum derinti prie savo įprastinės eilutės, beveik garantuotai pataikysi, nes šis pavasaris (jis ateis, pamatysi) bus labai toli nuo žodžių „nuobodu, neįdomu, blanku ir matyta“.
Rinkis tai, kam anksčiau nesiryžai, bet imk vieną, o ne tris ir apgalvotai, nes jei atsipeikėsi su tigriniais batais, languota suknele ir taškuotomis pėdkelnėmis, gali būti sudėtinga rasti jiems vietą savo įprastame garderobe.
Nors kita vertus, merginos, jei tik ryšitės kad ir ryt ryte įsliuogti į raudonas kelnes, užsimesti violetinį megztinį su stambiais karoliais ir gėlėtais batais – atsiųskite man nuotrauką – mielai pagirsiu jus už tai, kad mokate ir mėgstate žaisti madą, o taisyklės ir patarimai jums kaip raudonas audinys buliui – tik erzina ir skatina dar daugiau maištauti