Visgi, M.A.M.A. muzikos apdovanojimai, kaip ir kasmet, drąsiai kvietė puoštis „black tie“. Manau, paprasčiausiai tikintis, kad tokiu būdu svečiai supras, kad tikrai reikia pasipuošti.
Vyrams – šiuo atveju tai yra smokingas, o moterims – ilga puošni suknelė. Pasaulis tas taisykles sukūrė, tuomet ištisus dešimtmečius noriai jų laikėsi, o dabar vis dažniau taip pat noriai maištauja. Kad ir kaip būtų ironiška, neretai atrodo, kad Lietuvoje mes tiesiai peršokame į tą maištautojų lygį. Bet, jei jau maištauti – tai būtent meno triumfo renginyje. Taigi: tokia proga puoštis tikrai reikia, bet svečių aprangoje šį kartą ieškojau kūrybiškumo, o ne centimetrais nepriekaištingo formalumo.
Neabejoju, kad muzikos apdovanojimų idėja, ar jie vyktų Los Andžele ar Vilniuje, turėtų būti švęsti kūrybą plačiąja prasme. Taigi, jau pats renginio konceptas savaime garantuoja nenuspėjamą raudonojo kilimo mados performansą.
Prieš renginį organizatoriai net, sakyčiau, grubiai pabrėžė – čia kviečiami tik muzikos pasaulio atstovai, bilietus įsigiję entuziastai ir galiausiai pramogų pasaulio „likučiai“. Kiek tame absoliučios tiesos, sunku pasakyti. Bet mano misija yra kalbėti apie madą, todėl vertinant aprangą, svečių stilius stokojo įvairumo ir polėkio, ar tik nebus taip, kad publikoje tie „likučiai“ atrodė geriau..?
Negalvojau, kad taip greit turėsiu galimybę tai pasakyti, bet tai renginys, kai vyrai atrodė beveik puikiai. Ir ne tik puikiai, bet kartais net geriau nei išsipusčiusios viešnios. Matyt, ne veltui pastaruosius 5 metus dirbu tam, kad atkreipčiau dėmesį į vyrišką estetiką – akivaizdu, vyrai jau domisi, stebi, mato ir nebijo eksperimentuoti. Faktas – pramogų pasaulio vyrai turi smokingus!! Na, o tie, kurie dar neturi, jau vis tiek vienu dideliu žingsniu arčiau mados: sėkmingai pažindinasi su langučiais, netikėtomis kostiumo spalvomis ir net nebebijo rožinės. Liaupsės liaupsėmis, bet kad ir kaip aš žavėčiausi švarko ir golfo aukštu kaklu deriniu, lai religinės simbolikos ar kiti širdžiai mieli pakabukai nugula po drabužiais, o ne ant jų. Čia, kaip su medinėmis varlytėmis po kaklu: noras būti originaliu sveikintina, bet tos medinės varlytės, kaip ir „mediniai“ vedančiųjų pokštai – lai lieka praeity.
Buvo ir pernelyg rimtų pozų, buvo ir valiūkiškų riedučių – kontrastai visiems patinka – jie suteikia gyvybės. Dažnai sakoma, kad violetiniai lūpų dažai netinka niekam, o man šį kartą jie ypač patinka, nes jie ant muzikos apdovanojimų kilimo.
Tai muzikos šventė su meno pasaulio herojais. Tiek tema, tiek turinys yra švenčiantis meną, o menas turbūt negali būti visada teisingai įspraustas į standartinį smokingą. Visgi ne visi maištavimo būdai yra iš tikrųjų kūrybiški. Šį kartą matėme, kaip „menas“ virsta margu debesėliais dekoruotu dangaus mėlynės kostiumu. Kol toks įvaizdis yra dar ir papuoštas angelo sparnais gal ir šmaikštu, bet kai išdidžiai eina raudonu kilimu – persikelia už mano kritikos ribos.
Tad, kas svarbiau: atrodyti įspūdingai ar laikytis aprangos kodo? Šiuo atveju tikrai ne suknelės ilgis lemia sėkmę.
Taip, kaip menas nenori pataikauti madai, aš taip pat pernelyg nepataikausiu menui. Štai mano „tamsusis“ top 10. Tikrai nesitikėjau, kad bus toks solidžiai „pajuodęs“, bet juoda yra nepamainoma ir kartais tikrai vienintelė sėkminga spalva.
- Daina Bosas – modernaus puošnumo triumfas. Kai sudėtingas suknelės siluetas jau ir taip pritrenkiantį įspūdį pakylėja dar į kitą lygmenį.
- Indrė Stonkuvienė ir Aistė Kabašinskaitė – juoda suknelė, kuri galutinai išpildo asmenybę. Dvi skirtingos moterys – dvi skirtingos suknelės. Indrė: kūrybiškumu spinduliuojanti juoda prabanga, kurianti futuristinę nuotaiką ir Aistė, nepriekaištingai dėvintį klasikinį pridengta-atidengta kontrastą.
- Mantas Stonkus ir Mantas Katleris – klasikinis smokingas ne klasikiniams herojams. Puikiai!
- Asta Valentaitė – visos pamėgtos tendencijos. Asimetrija, metalinis žvilgesys ir viską užbaigiantis, šiemet itin madingas kuoduko šukuosenos parinkimas. Kai sąmoningas „black tie“ nepaisymas nepakiša kojos.
- Dominykas Kubilius ir Laura Paukštė. Pagrindinis akcentas – aksesuarai. Visų pirma: komplimentai poros įvaizdžiui. Nors atrodytų paprasta, bet harmoninga ir šiuolaikiška.
- Joringis Šatas ir Viktorija Šaulytė. Labai solidžiai atrodanti jaunystė arba klasikinis „black tie“.
- Olga Filatova-Kontrimienė su vyru Arūnu ir dukra Mija. Uniforminis stilius ir skirtingi juodos atspalviai. Griežta, kaip ir būdinga šiai šeima – visada uniformiškai tikslu, bet išskirtina – savotiškas šeimos prekės ženklas.
- Eglė Jakštytė ir Simas Budrys. Holivudinės taisyklės arba, kaip mėgstu sakyti: „įvaizdis be klaidos“.
- Jazzu – plunksninis griežtumas. Šiemet itin madingas judesio efektas, išgaunamas plunksnų, kutų ar kailio pagalba, šį kartą itin masyviame kuklios suknelės apsiauste – puiki priešybių vienybė. O, kad dar ir ryškios spalvos būtų...
- Donatas Montvydas – ryžtingas savos stilistikos vystymas. Tendencijos gimsta iš komforto zonos.
