Tose nuotraukose šaligatvį plonyčiais kulnais veria purpuriniai bateliai, sustingsta besiplaikstantys raudono šilko kraštai ar sekundei priglunda minkštas mėlynas kailis.
Vyras sako, kad spalvos yra gražu, aš sakau – gražu, bet ant kitų. Namie liūdi pakaruoklės spalvotos palaidinės, dulkes renka margi sijonai ir suknelės.Bespalviais drabužiais lengvinu rytinius stoviniavimus prie spintų, esu sugadinta idėjos, kad praktiškiausi ir visada gerai atrodantys rūbai yra neutralių spalvų. Dar bijau, kad į geltonas kelnes įspraustas užpakalis bus didesnis už Saulę.
Spalvų trūkumą kompensuoju detalėmis. Dažnai prigriebiu ryškią rankinę – ne talpią kasdienę, o mažą laisvalaikio. Kartais užsirišu margą skarelę, esu didžiai įsimylėjusi vintažines šilkines, išpieštas gėlėmis ar išraitytas auksiniais versačiškais raštais. Žiemą prie palto užsimetu spalvingą kailio apykaklę, o jei atėjusi į vakarėlį matau, kad apsirengiau per kukliai, tą apykaklę permetu ant švarko. Turiu ir spalvotą priklausomybę – raudonus lūpdažius.
Jei visgi išaušta diena, kai nupučiu dulkes nuo ryškių rūbų, pasimetimo, kas prie ko tinka, išvengiu ne kartą patikrintu derinimo būdu. Išsirinktos spalvos drabužį rengiuosi prie priešingos, bet tamsios. Pavyzdžiui, oranžinė palaidinė ir tamsiai mėlynas (angl. navy) švarkas. Tinka ne tik priešinga spalva, bet ir jos variacijos: rožinė + ne žalia, o chaki, arba violetinė + ne geltona, o smėlio.
Yra keli įdomūs (gal jau ir klasikiniais vadinami) spalvų deriniai, kurie atrodo efektingai, bet neerzina akių. Čia mano favoritų penketukas:
Daugiau stiliaus patarimų ir idėjų, kaip tinkamai išnaudoti savo garderobą, rasite Vaidilės tinklaraštyje „Flowerwheels“.
