Vaikų darbas
Kambodžoje leistinas minimalus dirbančiojo amžiaus yra 15 metų. Niekas atidžiai neprižiūri, kaip laikomasi įstatymų, tad daugelyje siuvimo fabrikų dirba vos dvylikos metų mergaitės. Šios mergaitės meta mokyklą, nes turi padėti savo skurstančioms šeimoms. Netekusios galimybės mokytis, tokios mergaitės tampa sistemos dalimi: jos patenka į užburtą ratą, iš kurio nebegali ištrūkti.
Nepriklausomai nuo darbuotojo amžiaus, vidutinis darbo užmokestis Kambodžoje yra 50 JAV dolerio centų. UNIFEC ir Tarptautinės darbo organizacijos duomenys rodo, kad šiuo metu drabužių pramonėje visame pasaulyje dirba 170 mln. vaikų. Moterys taip pat yra priverstos dirbti viršvalandžius be papildomo užmokesčio, o tai reiškia, kad jos arba turi palikti savo vaikus vienus, arba vestis juos kartu į fabriką.
Ne toks jau ir dirbtinis kailis
Visuomenei vis garsiau kalbant apie žiaurų elgesį su gyvūnais, daugelis drabužių mažmenininkų stebi augančią dirbtinio kailio paklausą. Kovotojai už gyvūnų teises pakrauptų sužinoję, kad dažnai gaminiai, kurie esą yra pagaminti iš dirbtinio kailio ar tokiu puošti, iš tiesų yra pasiūti iš natūralaus kailio ar puošti natūraliu kailiu.
Paradoksalu, tačiau gamintojams dažnai yra pigiau naudoti natūralų kailį, nei gaminti dirbtinį. 2013 metais laikraštis „The New York Times“ sukėlė skandalą paskelbęs, kad „Neiman Marcus“ tinklo parduotuvėse JAV buvo parduodama prekių su dirbtiniu kailiu, nors iš tiesų tai buvo natūralus kailis. Tai, deja, nebuvo vienkartinis atvejis.
Dažai, kurių sudėtyje yra vario
Dienraščio „The New York Times“ atliktas tyrimas atskleidė, kad daugelis ryškių madingų aksesuarų, kurie į Jungtines Valstijas atkeliauja iš užsienio, yra dažyti dažais, kurių sudėtyje yra vario. Reikalas tas, kad tokią produkciją eksportuojančiose šalyse negalioja tokie patys įstatymai kaip Jungtinėse Valstijose, ir tokie produktai gali susargdinti žmones.
Spalvingos rankinės, piniginės, plaukų aksesuarai ir iš plastiko pagaminti papuošalai – visuose juose gali būti toksiško metalo. Palietus tokius daiktus, o vėliau liečiant maistą, pasitrynus akį ir pan. galima apsinuodyti variu ir pakenkti nervų sistemai bei inkstams. 2010 metais prieš daugybę parduotuvių JAV buvo pateiktas ieškinys dėl parduodamuose produktuose rasto vario. Tarp tokių parduotuvių buvo „Target“, „JC Penny“, „Kohls“, „Victoria’s Secret“, „Macy’s“, „Sears“ ir „Saks Fifth Avenue“.
Pavojingos darbo sąlygos
2012 metais drabužių fabrike Bangladeše kilo gaisras. Kadangi šalyje nėra priešgaisrinės saugos įstatymų, kompanija neprivalėjo įrengti dūmų jutiklių ar evakuacinių išėjimų ir apmokyti darbuotojų, ką daryti kilus gaisrui. Kai fabriką apėmė ugnis, 11 vadovybės narių spėjo pabėgti, tačiau 112 siuvėjų neišvengė liepsnų. Vėliau kitame drabužių fabrike sugriuvus pastatui žuvo daugiau nei 1100 žmonių.
Deja, bet būtent tiek daug aukų prireikė, kol Bangladeše imta galvoti apie priešgaisrinės saugos standartus. Profesinės sąjungos šalyje nėra įteisintos, todėl fabrikų vadovams dėl jų elgesio su darbuotojais niekada niekas negrėsė. Nepaisant to, kad pastaruoju metu daug dėmesio skiriama šiems klausimams, vis dar egzistuoja daugybė kompanijų, kurios verčia žmones dirbti siaubingomis sąlygomis.
„Greitoji mada“
„Greitąją madą“ propaguojantys drabužių mažmenininkai, pavyzdžiui, H&M ar „Forever 21“, nuolat atnaujina savo asortimentą, o tai reiškia, kad gamyba turi vykti itin sparčiai. Jie taip pat reikalauja, kad gamybos sąnaudos išliktų mažos, todėl fabrikai renkasi pigiausius audinius ir siūlus.
Pavojingi natūralūs audiniai
JAV darbo departamento duomenimis, medvilnę renkantys ir apdorojantys darbininkai prisikvėpuoja dulkių, kurios apdorojimo proceso metu tvyro ore. Šiose dulkėse yra bakterijų, grybelių, pesticidų ir kitų medžiagų, kurios, įkvėpus, gali susargdinti.
Kai kurie fabrikai užsienyje neturi parengę jokių saugos reikalavimų arba reikalavimų dėvėti apsaugines kaukes, padėsiančias užtikrinti, kad žmonės prisikvėpavę medvilnės dulkių nesusirgs. Be to, kaip ir kiekviename natūraliame augale, medvilnėje gali būti užsilikusių pesticidų, kurių gali būti net drabužiuose, kabančiuose parduotuvėje.
Dirbk greičiau arba eik lauk
Remiantis „Human Rights Watch“ duomenimis, nestabdoma drabužių gamyba stumia darbuotojus prie ribos pavojingos ribos. Skelbiama apie atvejį, kai viena moteris buvo priversta išeiti iš darbo, nes jai iš nosies niekaip nesiliovė bėgęs kraujas. Moteris nuėjo pas gydytoją ir vėliau buvo atleista, nors ir atnešė gydytojo pažymą, nes dėl jos buvo sulėtėjęs visas gamybos procesas.
Nepaisant to, kad dauguma drabužių pramonėje dirbančių žmonių yra moterys, daugeliu atvejų pastojusi moteris yra pažeminama pareigose, ima uždirbti mažiau arba gali iš viso netekti darbo. Neapmokami viršvalandžiai yra tapę savotiška norma, tad žmonės yra priversti dirbti iki išnaktų, kad tik įmonės galėtų laiku įvykdyti užsakymus. Neseniai viename norvegų sukurtame dokumentiniame filme buvo parodyta, kaip grupė mados tinklaraštininkių sutiko padirbėti drabužių fabrike Kambodžoje. Nors norėjo parodyti, iš kur atkeliauja drabužiai. Iš pradžių jaunos moterys nesureikšmino darbo sąlygų, tačiau vėliau negalėjo jų ištverti.
Politinės pasekmės
Kambodža kiekvienais metais eksportuoja produkcijos už milijardus JAV dolerių. Ir daugiausia šalis eksportuoja drabužių. Vien tik megztinių eksportui tenka iki 14 proc. šalies BVP. Daugiausia produkcijos iš Kambodžos importuoja Jungtinės Valstijos – 22 proc. Nuo drabužių eksporto Kambodžos ekonomika yra itin priklausoma.
Nors vadinamoji greitoji mada ir drabužių gamyba Kambodžoje drastiškai prisideda prie augančių atliekų kiekio, prastų darbo praktikų ir korupcijos, šalis vis dar yra priklausoma nuo drabužių eksporto į turtingesnes šalis. Mėginančius pagerinti darbuotojų sąlygas Kambodžoje neretai žiauriai persekioja ar net susidoroja. Akivaizdu, kad esantys valdžioje nenori, kad šalyje augtų gamybos sąnaudos. Sumažinus pagrindinį šalies ekonomikos pajamų šaltinį, Kambodžoje kiltų didesnių politinių neramumų.
Kalnai atliekų
Tekstilės perdirbimo tarybos duomenimis, vien tik Jungtinėse Valstijose kiekvienais metais susidaro milijardai kilogramų drabužių atliekų. Tik 15 proc. dėvėtų drabužių atiduodama į labdaros parduotuves. 85 proc. drabužių atsiduria sąvartynuose.
Didžioji dauguma amerikiečių negali sau leisti brangesnių drabužių, todėl renkasi prastesnės kokybės „greitosios mados“ produkciją. Nuo 1999 iki 2009 metų drabužių atliekų padaugėjo 40 proc., ir kiekvienais metais šis kiekis auga.
Prekyba žmonėmis
2015 metais savo aktyviai veiklai skirtais drabužiais garsėjanti kompanija „Patagonia“ nusprendė pasidomėti, kaip gyvena jos drabužius užsienyje siuvantys žmonės. Tai, ką jie sužinojo, juos šokiravo. Nepaisant to, kad drabužių siuvėjai Taivane uždirba labai mažai, įdarbinimo tarpininkai žada imigrantams, jog padės susirasti darbą, jeigu šie už tai įsiskolins 7 tūkst. JAV dolerių.
Žmogui tenka dirbti dvejus metus, kad jis galėtų grąžinti skolą. Tačiau žmogus įdarbinamas tik trejiems metams. Taigi, jeigu žmogus vėl nori įsidarbinti, jis turi vėl įsiskolinti įdarbinimo tarpininkui.
Tai sužinojusi „Patagonia“ įsikišo ir nuo 2015 metų birželio 1 d. kompanija privertė tarpininkus sumokėti darbininkų skolas ir ėmėsi priemonių keisti standartus fabrikuose, kad šie dirbtų kaip galima geriau.
