Hipertrofuotos apimtys, iškraipytos proporcijos, nutolusios nuo klasikinio santykio, spalvų ir siluetų, modeliai, nepanašūs į konvencines gražuoles ir gražuolius – pastarųjų penkerių metų mada iš tikrųjų gali pasirodyti panaši į nevykusį šaržą. Tiesą sakant, mada visada stengėsi išsiveržti iš įprastų rėmų ir priversti suabejoti egzistuojančia samprata to, kas yra gražu.

Netgi Gabrielle Chanel būdavo kritikuojama dėl nykios estetikos, kai vietoje skrybėlaičių su gėlėmis ir plunksnomis ji pasiūlė paprastus, lakoniškus dalykus, įskaitant ir „prasčiokišką“ trikotažą. Panašus grožio kanonų ir standartų perkainojimas vyksta ir dabar: aprangą, atspindinčią tradicinius moteriškumo ir vyriškumo vaizdinius, keičia sudėtingi, keisti sukirpimai, tarsi keliais dydžiais per dideli daiktai ir ryškūs, rėkiantys raštai.

Tačiau „bjauriosios mados“ fenomenas nėra naujas: 1980-aisiais ir 1990-aisiais į mados pasaulį įsiveržė japonų dekonstruktyvistai Rei Kawakubo ir Yohji Yamamoto, belgų avangardistai (Walteris Van Beirendonckas, Ann Demeulemeester, Driesas van Notenas, Martinas Margiela, kiek vėliau – Rafas Simonsas), italė Miuccia Prada, vokietė Jil Sander, britų maištininkai Vivienne Westwood, Johnas Galliano ir Alexanderis McQueenas, urbanistas Helmutas Langas. Jie visi permąstė grožio supratimą ir ieškojo naujų vizualinių kalbų, bet dabar laikomi klasikais. Ne atsitiktinai pastarųjų trejų – penkerių metų mada semiasi įkvėpimo kaip tik iš 10-ojo dešimtmečio.

Beje, „bjauriajai madai“ galima rasti ir dar vieną paaiškinimą. Straipsnyje „Why Everyone Is Into Ugly Fashion“ („Kodėl visi yra pamišę dėl bjauriosios mados“) madų svetainės „Fashionista“ autorė Andrea Cheng teigia, kad „Instagram“ amžiuje kiekvienas iš mūsų trokšta išsiskirti iš minios.

Paimkime kad ir „normcore“ stilių, kuris gimė kaip reakcija į išsipusčiusius tinklaraštininkus ir mados pramonės darbuotojus: kartais, kad išsiskirtum iš madingos minios, pakanka apsivilkti paprastus marškinėlius ir apsiauti sandalus. Tačiau nepraėjus nė metams pats „normcore“ stilius tapo mada – taigi tenka ieškoti naujų būdų, kaip išreikšti save.