Štai galimų atsakymų, kodėl moteriškų ir vyriškų marškinių sagos siuvamos priešingose pusėse.
1. Dėl maitinimo krūtimi. Vienoje teorijoje teigiama, kad dauguma žmonių yra dešiniarankiai, o moterys paprastai kūdikius laiko kairėje rankoje. Sagos kairėje pusėje leidžia lengviau atsegti marškinius laisvąja ranka.
2. Dėl tradicijos jodinėti. Kadangi anksčiau moterims būdavo priimta jodinėti sėdint balne šonu, tai sagos kairėje pusėje galimai galėjo sumažinti vėjo gūsius, kad jodinėjant žirgu nesušaltų.
3. Dėl to, kad aukštesniajai klasei priklausiusios moterys pačios nesirengdavo. Tai vienas iš labiausiai paplitusių motyvų, kodėl moteriškų marškinių sagos yra kairėje pusėje. Turtingoms moterims padėdavo apsirengti tarnaitės. Tad normalu, kad dešiniarankei padėjėjai sagos kairėje pusėje būdavo patogiau, o jas užsegti buvo galima greičiau. Tačiau dėl šios teorijos kyla šiek tiek abejonių. Vienas mados istorijos dienoraštis pažymi, kad vyrai taip pat buvo aprengiami tarnų XVII-XVIII a. Tad ir jų sagos turėtų būti kairėje pusėje. Tuo tarpu moteriškos sagos drabužiuose iki XVIII amžiaus buvo retenybė, sagos kairėje pusėje atsirado tik nuo 1860 metų, po maždaug 100 metų nuo tada, kai tarnai turėjo aprengti savo ponias. Tad kodėl reikėjo pritaikyti savo drabužius atsižvelgiant į tarnų patogumą?
4. Dėl to, kad eiliniai žmonės norėjo imituoti kilmingųjų aprangą. Pratęsiant trečią teoriją, manoma, kad net ir eiliniai žmonės, kurie rengėsi patys, nepadėdami tarnų, pradėjo siūti sagas kairėje pusėje, kad galėtų kopijuoti turtingų moterų drabužius.
5. Dėl to, kad vyrai nešiojo ginklus. Vyriškų marškinių sagos yra dešinėje, nes jie laikė ginklus dešinėje rankoje, tad natūralu, kad su kaire ranka yra lengviau ir patogiau atsegti marškinius. Moterys to daryti neturėjo, todėl jų sagos liko kitoje pusėje. Tuomet buvo priimtina, kad medžiotojai privalo ištraukti ginklą iš kairės į dešinę.
6. Dėl Napoleono. Moterys tariamai mėgdavo pasišaipyti iš prancūzų imperatoriaus „ranka liemenėje“ pozos, kuri buvo laikoma orumo ženklu ir tikėtina, kad Napoleonas nurodė, kad moteriškos marškinių sagos privalo būti siuvamos priešingoje pusėje nei vyrų, kad jos nebegalėtų daugiau to daryti. Tačiau šiam faktui įrodyti trūksta patikimų šaltinių, kurie įrodytų, jog tai tiesa.
7. Dėl lyčių nelygybės. XIX amžiaus seksologas Havelockas Ellisas 1894 metais knygoje „Man and Woman: Secondary and Tertiary Sexual Characters“ (liet. „Vyras ir moteris: antrinės ir tretinės seksualinės asmenybės“) rašė, kad moteriškų drabužių sagų skirtumai yra ženklas, kad moterys yra prastesnės nei vyrai. Jis tvirtina, kad moterys turi silpnesnius motorinius įgūdžius, nes joms reikia pagalbos apsirengti. Kita teorija tvirtina, kad moteriškuose drabužiuose atsirado daugiau emancipacijos, taip vis labiau moterų mada supanašėjo su vyriškais drabužiais – išpopuliarėjo kelnės. Taip gamintojai pradėjo siūti moterų sagas kairėje pusėje, kad atskirtų vyrų ir moterų drabužius. Vis dėlto šis praktiškas dalykas yra lyčių nelygybė. Viena profesorė teigė: „Tol, kol turėsime skirtumus tarp lyčių, tol bus ir skirtumai tarp drabužių.“
Tačiau vis daugiau atsiranda įvairių prekinių ženklų, kurie sagas siuva toje pačioje, dešinėje pusėje. O ateities prognozės, kad galų gale tai taps tik praeities dalimi ir vis daugiau bus drabužių, kurie tinka tiek vienai, tiek kitai lyčiai.
