Šįkart man jis kitoks gal dėl to, kad keliavau viena ir su labai konkrečiu tikslu – aplankyti parodas, paskanauti keliuose restoranuose, išgerti kavos su mados srityje dirbančiomis draugėmis ir praminti takus ten, kur parduodama stilingiausia Europos mada.
Spėjau viską, nuėjau dešimtis tūkstančių žingsnių (trenerė, tikiuosi, manim didžiuosis, nes praleidau porą treniruočių), padariau kalną nuotraukų ir negaliu nustoti visiems pasakoti, kiek visko pamačiau.
Pirma stotelė – „Victoria & Albert“ muziejus ir, žinoma, „Balenciaga“ paroda. Nors aplink sukneles ėjau lėtai ir mėgavausi kiekvienu Cristobal kūriniu, viduje strakaliojau kaip vaikas, patekęs į Disneilendą.
Dar kitas džiaugsmas yra parduotuvių vitrinos ir pačios gatvės su fantastiškais pastatais. Dalį nufotografavau, dalimi tiesiog sustingusi žavėjausi. Tas vitrinų dekoras – atskiras menas, kaskart sudrebinantis vaizduotę. Čia pajutau tikrąją termino window shopping prasmę – kai jos papasakoja viską: sezono spalvas ir formas, parduotuvių asortimentą, prekinio ženklo identitetą ir, žinoma, vitrinų kūrėjų vaizduotę.
Kita stotelė – restoranas „Kaia at the Ned“. Interjeras visiškai nubloškė mane savo didingumu, maloniais kvapais ir puikiu aptarnavimu. Jaučiausi lyg kalbėčiausi su senais bičiuliais, o šviežios žalios žuvies poke, derinta su daržovėmis, vaisiais ir gėlėmis tiesiog tirpo burnoje. Viską išbaigė fone skambanti gyva muzika ir nesuskaičiuojamo kiekio žmonių plepesiai geriant vakaro kokteilius.
Amžinoji „Saatchi Gallery“ galerija. Labai norėjau pamatyti jų asmenukių parodą, bet deja, ji prieš kelias dienas buvo pasibaigusi. Šįkart akis lepinau „stART“ parodoje, kur surinkti skirtingų stilių ir šalių menininkai bei jų darbai. Vieni patiko, kiti ne, tačiau minčių ir įkvėpimo davė visa atmosfera ir trumpi pokalbiai su pačiais kūrėjais.
