Įkišau tą savo nosį iš smalsumo. Londone sąmoningai vengiu zarų, mangų ir hašendemų – puikiai žinau, kaip „pigiau nei saldžiarūgžtė vištiena“ kainos ir kruopščiai atspindėtos (ar nukopijuotos) naujausios podiumų kolekcijos gali susukti net ir apsisprendusią greitosios mados nepirkti smegeninę.
Apie greitąją madą, kitaip dar galite ją vadinti toksiška, šiandien kalbame todėl, kad visame pasaulyje ši savaitė – mados revoliucijos (Fashion Revolution, - anglų k.) savaitė. Tai globalus anti-greitosios mados judėjimas prasidėjęs 2013-aisiais, po to, kai sugriuvus vienai didžiausių drabužių gamyklų Bangladeše žuvo per tūkstantis (!) žmonių. Toji gamykla, be abejonės, gamino jūsų taip mėgiamus brandus. Ir, net nedvejokite, tragedijos galima buvo išvengti – gamykla jau seniai buvo kritinės būklės, darbuotojai (daugiausia moterys ir nepilnamečiai) buvo verčiami eiti į darbą grasinimais, jog bus atleisti. Istorija ilga ir tragiška, pokyčių po to įvyko nedaug.
Šiandien aš noriu jums paprasta suprantama kalba paaiškinti, kas yra greitoji mada ir ką ji daro. Ir jei nors vieną kartą prieš pirkdami penktą porą džinsų (taip, tai reiškia daug) pagalvosite, kokias vertybes remiate, mano misija bus sėkminga.
Ką vadiname greitąja mada? Tai mados ženklai, kurių asortimentas papildomas kone kasdien, kurių kolekcijos akimirksiu atspindi naujausias tendencijas, ir kas savaitę jų lentynose galite rasti visiškai naujų produktų. Tai masinė gamyba. Masėms.
Neabejotinai, greitoji mada šiandien – tai galimybė gražiai rengtis nepriklausomai nuo pajamų ar netgi stiliaus suvokimo. Mada jau gerą pusę šimtmečio yra visiems prieinama. Greitoji mada yra tokia pigi (ypatingai išpardavimų metu), kad kiekvienas mąstantis žmogus turėtų sudvejoti: jei siūvinėtas džinsinis švarkelis kainuoja maždaug tiek, kiek sumuštinis Manhettene, kokia jo savikaina? Ir kas moka tikrąją kainą?
Galbūt pasipiktinsite manydami, jog gyvenu iliuzijų pasaulyje sakydama, kad mada yra pigi. Tačiau išties, jei daugelis jūsų gali nusipirkti naują džemperį per daug nesukdami galvos, mada yra pigi. Greitoji mada yra tokia prieinama, kad mes negalvodami naudojame ją kaip vienkartinius indus. Ir nedrįskite man sakyti, kad drabužiai yra „per brangūs“. Jie bus per brangūs, kai pasversite kiekvieną žingsnį prieš įsigydami naują daiktą. Ar man tikrai jo reikia, kur ir kada jį dėvėsiu, kokia jo sudėtis, kaip jis dėvėsis, kur jis pagamintas, kas jį pagamino, ar jis išskirtinis? Tik tada vertinsite kiekvieną pirkinį, pirksite retai ir išrankiai, neišmesite, o atnaujinsite, galbūt padovanosite ar parduosite. Tik tada tapsite naujos, atsakingos mados, grandinės dalimi.
Iki tol už jus savo gyvenimu sumoka jūsų 5 eurų marškinėlius gaminantis šešiolikmetis, kuris dirba 14-16 valandų per dieną ir neuždirba nė šimto dolerių per mėnesį.
Jei mano trumpas įvadas į doros kelią jus suintrigavo, papiktino ar padėjo susimąstyti, bet nežinote nuo ko pradėti, turiu jums rekomendaciją. Pažiūrėkite Norvegų dokumentinį realybės šou Sweatshop.
