Pirmieji mums žinomi akiniai nuo saulės, tiesa, kiek primityvoki, atsirado dar priešistoriniais laikais. Žinoma, kad Arkties gentis inutai juos gamino iš kietos, nepermatomos medžiagos – dramblio kaulo. Kad pro juos būtų galima matyti – išpjaudavo mažas skylutes.

Tačiau trumparegiams akinių, gerinančių gyvenimo kokybę, reikėjo laukti daug ilgiau, rašo amerikiečių radio transliuotojas NPR.

Akinių poreikis visada buvo

Kalifornijos universiteto oftalmologas Ivanas Schwabas yra pastebėjęs, kad trumparegystės paplitimas, bėgant metams, nuolat keitėsi. Tačiau, anot jo, ši problema dalį visuomenės kamavo tikriausiai visada.

Akinių mados

Žmonių, sergančių trumparegyste, skaičiaus kilimą jis sieja su skaitymo mada. Nors genai ir maistas gali daryti įtaką šios ligos atsiradimui, I. Schwabas sako, kad didesnę reikšmę turi laikas, praleistas į kažką žiūrint iš arti. Kai kurie oftalmologai tikina, kad nepakankamas apšvietimas taip pat turi įtakos.

Nors mokslininkai dar ginčijasi dėl tikslių trumparegystės priežasčių, prieš tūkstančius metų šia liga sergančių tikriausiai buvo daug mažiau.

Iki tol praktiškai nebuvo būdų, kaip pagerinti trumparegiams gyvenimo kokybę. Geresni laikai atėjo tik 13-ame amžiuje, kai Šiaurės Italijoje buvo išrasti pirmieji žinomi akiniai. Šis regionas tuomet garsėjo stiklo pramone. Prekeiviai netrukus akinius pradėjo gabenti Šilko keliu į Aziją. Tokiu būdu jiems atsiradus Kinijoje, daliai teisėjų akiniai tapo privaloma uniformos dalimi. Tačiau labiau akiniai išplito ten, kur jie buvo gaminami – Europoje.

JAV esančio Regos muziejaus direktorė Dženė Bendžiaminė, NPR yra pasakojusi, kad pirmieji akiniai buvo panašesni į padidinamuosius stiklus, nei į šiuolaikinių žmonių nešiojamus akinius. „Jų užsidėti buvo neįmanoma, akiniai tiesiog nukrisdavo“, – sako D. Bendžiaminė.

Optometrijos kabinetas

Pirmieji akiniai, anot jos, buvo sunkūs ir lengvai lūžtantys, juos tekdavo nuolat laikyti rankoje. Taip pat jie nebuvo gydomieji – tiesiog veikė kaip padidinamasis stiklas ir padėjo trumparegiams lengviau skaityti.

Laikyti seno amžiaus ir neįgalumo požymiu

15-ame amžiuje akiniai vis dar buvo gana retai sutinkami, o to meto žmonės tikėjo, kad jie suteikia magiškų galių. Manyta, kad žmonės, dėvintys akinius, buvo sudarę sutartį su velniu, dėl to akinių vis dar buvo privengiama.

Regos muziejaus puslapyje skelbiama, kad pasibaigus reformacijai pradėjo augti žmonių raštingumas, todėl akiniai tapo labiau reikalingi. Bene didžiausias proveržis buvo padarytas 18-ame amžiuje. Tada buvo išrasti pirmieji akiniai su sumontuotomis kojelėmis, kurios laikė akinius ant veido.

Po keliasdešimties metų Bendžiaminas Franklinas išrado dar vieną naujovę – ir šiandien naudojamus bifokalinius akinius, kurių lęšio apatinė dalis skirta skaitymui, o viršutinė – žiūrėti į tolį. Tačiau iš mados neišėjo ir vadinami žirkliniai akiniai, kuriuos nešiojant vis dar reikėjo prilaikyti ranka. Juos buvo pamėgę JAV prezidentas Džordžas Vašingtonas ir Napoleonas Bonapartas.

Akinių mados

19-ame amžiuje akiniai buvo laikyti neįgalumo ir seno amžiaus požymiu. Dėl šios priežasties žmonės jų visąlaik nenešiodavo – užsidėdavo tik skaitant. Atsirado sulankstomi akiniai, kuriuos būdavo lengva nešioti kišenėje. Jie pradėti integruoti į tuo metu populiarius aksesuarus: vėduokles, mechaninius pieštukus.

Šiandien yra kasdienybė

Masiškai požiūris į akinius pasikeitė tik 20-tame amžiuje. Tuomet akiniai nebebuvo laikomi neįgalumo požymiu, todėl vis daugiau žmonių pradėjo dėvėti juos kasdien. 20 amžiaus pradžioje atsirado prisitvirtinančių prie nosies akinių mada. Tačiau tokie akiniai buvo lengvai lūžtantys: dėl nepakankamai stipraus pritvirtinimo dažnai nukrisdavo ir sulūždavo.

Panašiu metu, prieš išrašant akinius, regėjimas pradėtas tikrinti akių testu, lygiai tokiu, kokį oftalmologo kabinete atliekame ir šiandien. Prieš tai pacientui, besirenkančiam akinius, tekdavo išbandyti kelias dešimtis porų, kol buvo randama tinkama.

Optometrijos kabinetas

Maždaug 1920 visuomeniniam gyvenimui vis daugiau įtakos darė populiarioji kultūra, kuri paveikė ir akinių madas. Holivudo žvaigždėms pradėjus nešioti akinius apskritais stiklais, jie tapo paskutiniu mados kultu.

Aktoriai atliko didelį vaidmenį ir platinant saulės akinių madą. 1930-aisiais pirmą kartą išpopuliarėjo saulės akiniai, todėl juos gaminančios kompanijos pradėjo masinę jų gamybą.

Antrojoje praeito amžiaus pusėje akiniai tapo kiekvieno gyventojo stiliaus dalimi. Atsirado daugiau įvairių formų akinių. Paskutiniaisiais dešimtmečiais, dėka patobulėjusių technologijų, pradėti gaminti plastikiniai akiniai, kurie buvo lengvesni ir saugesni.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (4)