Lygino su Hitleriu

Išvakarėse prasidėjusi Rusijos invazija sulaukė atgarsių ir penktadienį Vilniuje vykusioje Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) generalinės asamblėjos sesijoje.

Jau pačioje pradžioje įžanginį žodį tarusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pakartojo savo raginimą sporto federacijoms nutraukti darbinius ryšius su kolegomis iš Rusijos bei Maskvai talkinančios Baltarusijos.

Ministrė rekomendavo nei patiems vykti į varžybas šiose šalyse, nei priimti Lietuvoje jų atstovus, taip pat suformuluoti bendrą visų sporto organizacijų pareiškimą.

LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė citavo ketvirtadienį kartu su Latvijos bei Estijos olimpinių komitetų vadovais pasirašytą laišką, adresuotą Ukrainos olimpiniam komitetui, kuriuo teiraujamasi, kokia pagalba šiuo metu būtų reikalinga.

Tiesa, pridūrė D. Gudzinevičiūtė ir savo pastabą.

„Prašau prisiminti, kad yra agresorius, bet yra (Rusijoje – Delfi) ir daug inteligentiškų asmenybių, labai norėtųsi, kad jų būtų ir tarp sporto atstovų“, – kreipdamasi į LTOK narius, sakė prezidentė, paraginusi palaikyti ukrainiečius „kaip kiekvienas moka“.

Plačiau savo požiūrio LTOK vadovė Delfi nekomentavo, nurodžiusi klausimus pateikti raštu.

Daina Gudzinevičiūtė
Foto: Rokas Lukoševičius

Sesijos metu buvo ir griežtesnių pasisakymų.

„Privalome izoliuoti visus Rusijos ir Baltarusijos sportininkus nuo bet kokių tarptautinių varžybų ir renginių. Tam, kad jie suprastų, jog reikia keisti savo mąstyseną, ir nebijotų kritikuoti savo valdžios.

Nes jei jie bijo ir nekritikuoja, o tuo pačiu dalyvauja tarptautiniame judėjime matydami, ką daro jų valdantis asmuo, kurį sunku pavadinti kažkaip kitaip nei Hitleriu, tuomet reikia griežtai atsiriboti nuo visko, kas susieta su Rusija ir Baltarusija. Antraip protestų banga tose šalyse taip ir neatsiras“, – iš tribūnos kalbėjo Lietuvos golfo federacijos (LGF) prezidentas Česlavas Okinčicas.

Bet realybėje tokios izoliacijos tarptautiniu mastu vis dar vengiama.

Baltarusijos vaidmens invazijoje nepastebi

Bene akivaizdžiausias pavyzdys – kovo 4 d. prasidėsiančios Pekino žiemos paralimpinės žaidynės.

Jas organizuojantis Tarptautinis paralimpinis komitetas (IPC) ketvirtadienį tik viešai pasmerkė Rusijos veiksmus, laužančius olimpines paliaubas, kurios pagal tradiciją prasideda prieš olimpiadą ir tęsiasi iki paralimpinių žaidynių pabaigos.

Apie jokias konkrečias priemones rusų atžvilgiu užsiminta nebuvo.

Galbūt trukdo ir ironiškas paradoksas – mat formaliai abejose žaidynėse ir šiaip dalyvauja ne Rusija, o Rusijos olimpinio arba paralimpinio komiteto komanda.

Tai – dar vienas ryžto pritrūkusių tarptautinių sporto organizacijų nuolaidžiavimo pavyzdys. Vietoje to, kad atskleidus valstybinę dopingo sistemą rusai būtų pašalinti iš svarbiausių varžybų, pasitenkinta atėmus kai kuriuos valstybinius simbolius.

Kita vertus, Baltarusijos rinktinė dalyvauja visomis teisėmis, o naudoti savo šalies teritoriją tiesioginei Kijevo atakai leidžiantis Minskas apskritai lieka nepastebėtas tarptautinių sporto organizacijų.

Kvailiausioje padėtyje dabar yra atsidūręs būtent IPC, kadangi artėjančiose paralimpinėse žaidynėse veikiausiai nebus ne agresorių, o jų užpultos aukos.

Tai konstatavo pats IPC prezidentas iš Brazilijos Andrew Parsonsas.

„Ukrainos paralimpinio komiteto prezidentas Valerijus Suškevičius mane informavo, kad jie norėtų varžytis Pekine, bet atgabenti komandą į Kiniją bus milžiniškas iššūkis“, – pripažino A. Parsonsas.

Karu baisisi, bet vis tiek nežino, ar rusus reikėtų šalinti

Situaciją Ukrainoje ketvirtadienį svarstė regioninis Europos paralimpinis komitetas, kurio valdybos narys yra Lietuvos paralimpinio komiteto (LPK) prezidentas Mindaugas Bilius.

Penktadienį bendraudamas su Delfi pastarasis teigė ir pats kalbėjęsis su kolegomis iš Ukrainos bei iš jų gautas žinias pavadino „baisiomis“.

„Pasiūlėme pagalbą jų sportininkams ir visam personalui – jeigu ką, tikrai gali važiuoti pas mus, rasime, kur juos čia apgyvendinti, pasirūpinsime. Bet jie sako, kad kol kas nevažiuos“, – pasakojo M. Bilius.

Nors jis su kolegomis iš Europos reiškia palaikymą ukrainiečiams, šiuo metu nediskutuojama nei apie paralimpinių žaidynių atšaukimą arba atidėjimą, nei apie Rusijos ir Baltarusijos izoliaciją.

„Puikiai suprantu, kaip viskas atrodo, bet tai yra viso pasaulio sprendimas ir reikalas. Žiūrint iš žmogiškos pusės, rusų paraatletai nėra kalti dėl to, kas vyksta jų valstybėje. Ne jie eina į Ukrainą ir ne jie šaudo žmones. Tai – jų valstybė, bet nemažai sportininkų nuo to atsiriboja, nesupranta, kas čia vyksta“, – dėstė M. Bilius.

Paklaustas, ar nesutinka, jog sportas yra viena Rusijos valstybinės politikos dedamųjų, LPK vadovas tai pripažino, vis dėlto nesiryžo tiesiai atsakyti, ar Rusijos paralimpinio komiteto komanda turėtų dalyvauti žaidynėse.

FIBA mato taikinį, bet ne šaulį

Ta pačia tema Delfi teiravosi ir atskirų nacionalinių sporto federacijų nuomonės.

Lietuvos bokso federacijos (LBF) prezidentas Darius Šaluga teigė, jog į šiemet vyksiančius tarptautinius Algirdo Šociko ir Dano Pozniako turnyrus Rusijos boksininkai veikiausiai nebus kviečiami.

„Manau, kad būsime solidarūs ir laikysimės rekomendacijų. Taip elgdamiesi mes nebandysime politikuoti – tiesiog reikia solidarizuotis su Ukraina. Tikiuosi, visos kitos sporto šakos mąstys panašiai – visi esame šokiruoti, visi palaikome mūsų draugus ir brolius ukrainiečius“, – sakė D. Šaluga, kuris yra ir 69 organizacijas vienijančios Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidentas.

Anot jo, LBF ketvirtadienį taip pat susisiekė su kolegomis Ukrainoje ir siūlė galimybę priimti šios šalies boksininkus Lietuvoje.

„40 Ukrainos sportininkų dabar yra užstrigę Europoje, negali grįžti į tėvynę. Pasiūlėme jiems keliauti į Lietuvą“, – pažymėjo D. Šaluga.

Tuo metu Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentas Tomas Danilevičius vadino nepakankamu penktadienį UEFA oficialiai paskelbtą sprendimą perkelti gegužę laukiantį Čempionų lygos finalą iš Sankt Peterburgo (Rusija) į Paryžių (Prancūzija), taip pat iškelti visus artimiausiu metu laukiančius rusų ir ukrainiečių rinktinių bei klubų mačus į neutralią teritoriją.

Tomas Danilevičius

Jis pasisakė už tai, kad Rusija būtų apskritai pašalinta iš tarptautinių turnyrų.

„Manau, tai būtų stiprus signalas. Aišku, sportininkai nėra kalti dėl politikų sprendimų, bet toks spaudimas ar toks ignoravimas duotų labai aiškią žinią“, – įsitikinęs T. Danilevičius.

Paklaustas, ar vienu stambiausių UEFA rėmėjų turėtų būti Rusijos energetikos milžinas „Gazprom“, jis vylėsi, kad situacija keisis.

„Dabar viskas visai kitaip atrodo. O kai baigsis ar bus nutraukti kontraktai... Tikriausiai jokie pinigai negali atsverti karo ir mirčių“, – pabrėžė T. Danilevičius, pridūręs, jog Lietuvos jaunimo (iki 21 metų) rinktinė veikiausiai nežais birželio 3 d. išvykoje planuotų rungtynių su bendraamžiais iš Rusijos.

Primename, kad penktadienį savo poziciją dėl Rusijos invazijos pateikė krepšinio Eurolygos vadovybė ir klubų atstovai. Tiesa, pakėlę vieną koją, antrosios pakrutinti jie taip ir nesiryžo: trys Rusijos ekipos lieka turnyre, tik namų rungtynes turės žaisti neutraliose arenose.

O Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA) karo, regis, apskritai nepastebėjo. Tiksliau, atkreipė dėmesį tik į užpultą Ukrainą ir atidėjo savaitgalį laukusią Ispanijos rinktinės viešnagę į Kijevą.

Tuo metu Rusijos krepšininkai ketvirtadienį lyg niekur nieko pasaulio čempionato atrankos rungtynėse Permėje žaidė su Nyderlandais. Olandai jau pareiškė neketinantys priimti rusų atsakomojoje dvikovoje namuose.

Savo ruožtu, Tarptautinė šaudymo federacija paskelbė perkelsianti kitą rugpjūtį laukiantį Europos čempionatą iš Maskvos į kitą miestą, „Formulė 1“ atšaukė rugsėjo Rusijos GP etapą, Tarptautinė slidinėjimo federacija taip pat atšaukė Čeliabinske turėjusį vykti pasaulio taurės varžybų etapą, neįvyks Rusijoje planuotos analogiškos rogučių sporto varžybos bei ATP „Challenger“ serijos teniso turnyras Maskvoje.