Atviri tik du maršrutai

Pirmieji Lietuvos olimpinės rinktinės atstovai į Pekiną išvyksta po savaitės.

Tiek olimpiečiai, tiek jų treneriai ir kiti pagalbininkai bei delegacijos vadovai keliaus dviem maršrutais, nusidrieksiančiais per Milaną (Italija) ir Helsinkį (Suomija).

Įprastai šalies sportininkai galbūt rastų ir patogesnių kelių, tačiau pasirinkimo nepaliko Kinijos sprendimas riboti komercinius skrydžius, motyvuojant koronaviruso grėsme.

Oro susisiekimas su Kinija per pandemiją ir taip buvo apkarpytas dešimteriopai, o po Naujųjų metų atšaukta dar daugiau skrydžių iš kitų kontinentų, Pekinui laikantis nulinės tolerancijos COVID-19 politikos.

Ankstesnių žaidynių patirtis rodo, kad sportininkams ambasada reikalinga tuomet, kai jie, tarkime, pameta savo pasą, prireikia kokių nors konsulinių paslaugų. Bet jau Tokijo žaidynėse pamatėme, kad gyvenant uždarame „burbule“, kai niekur negalima išeiti, tokių atvejų tikimybė yra minimali.
Agnė Vanagienė, Lietuvos olimpinės misijos Pekine vadovė

Vasario 4 d. prasidedančių žiemos olimpinių žaidynių dalyviams atvykti leidžiama užsakomaisiais skrydžiais, tačiau tokius sau leisti gali tik didesnės šalys, deleguojančios gausų būrį sportininkų.

Išeitis kitiems vakariečiams – valstybinių Kinijos oro linijų „Air China“ vykdomi reisai iš Paryžiaus (Prancūzija) ir Milano.

Pavyzdžiui, Lietuvos biatlonininkai šiuo metu dar dalyvauja pasaulio taurės varžybų etape Antholce (Italija) ir sausio 31 d. skris į Pekiną iš Milano, nebeužsukdami į tėvynę.

Toks pat bilietas parūpintas Šveicarijoje gyvenančiam kalnų slidininkui Andrejui Drukarovui.

Kiti šalies sportininkai keliaus per Helsinkį – specialius reisus į Pekiną šiuo atveju užsakė grupė nacionalinių olimpinių komitetų: Suomijos, Danijos, Latvijos, Estijos, taip pat ir Lietuvos.

„Organizuoti keliones buvo pakankamai sudėtinga. Problema ta, kad iš Vilniaus į Helsinkį skrenda tik maži lėktuvai, o žiemos olimpinių sporto šakų atstovų bagažas – didelių apimčių. Dėl to reikalingą inventorių reikės nuvežti iki Rygos, iš kur jis toliau bus skraidinamas į Suomiją. Palyginus su Tokijo olimpinės žaidynėmis, dabar kelionės kaina išeina dvigubai didesnė“, – Delfi pasakojo Lietuvos olimpinės misijos Pekine vadovė Agnė Vanagienė, dirbanti Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) direktorate.

Ji pirmoji per Milaną pakels sparnus į Kiniją sausio 29 d.

Agnė Vanagienė
Foto: Facebook

Tikisi išsiversti be konsulinės pagalbos

Kitaip nei ankstesnėse žaidynėse, Pekine Lietuvos olimpiečių nepasitiks nei šalies ambasadorius, nei bet kuris kitas konsulinis pareigūnas.

Nuo gruodžio vidurio Lietuvos ambasada Kinijoje dirba nuotoliniu būdu – dėl tarp valstybių įsiplieskusio ginčo, susijusio su lapkritį Vilniuje duris atvėrusia Taivaniečių atstovybe, nebuvo pratęstos Lietuvos diplomatų akreditacijos Kinijoje.

Dar anksčiau buvo atšaukti abiejų šalių ambasadoriai, Kinijos iniciatyva diplomatinio atstovavimo lygmuo pažemintas iki reikalų patikėtinių.

Nors prireikus Lietuvos olimpiečiai negalės tikėtis skubios diplomatų pagalbos vietoje, A. Vanagienė to nesureikšmina.

„Dažniausiai Lietuvos ambasadorius gaudavo specialią akreditaciją ir lydėdavo į žaidynes atvykusius mūsų valstybės vadovus, rūpindavosi diplomatiniais reikalais. Dabar niekas iš vadovų į Pekiną neskrenda, akredituojami tik svarbias funkcijas atliekantys asmenys.

Ankstesnių žaidynių patirtis rodo, kad sportininkams ambasada reikalinga tuomet, kai jie, tarkime, pameta savo pasą, prireikia kokių nors konsulinių paslaugų. Bet jau Tokijo žaidynėse pamatėme, kad gyvenant uždarame „burbule“, kai niekur negalima išeiti, tokių atvejų tikimybė yra minimali. Be to, su mūsų ambasada Kinijoje bendraujame ir dabar, ji pasidalino kontaktais, į ką reikėtų kreiptis, jei toks poreikis atsirastų“, – aiškino misijos vadovė.

Lietuvos ambasada Kinijoje

Pekino žaidynių saugumo protokolas sportininkams pernelyg nesiskirs nuo galiojusio olimpiniame Tokijuje, o vienu aspektu bus ir laisvesnis.

Nors kinai neįsileis žiūrovų iš užsienio, olimpiečiams bei kitiems delegacijų atstovams bus leidžiama apsilankyti kitų sporto šakų varžybose ir palaikyti savo tautiečius.

„Minimalų, bet bent jau kažkokį palaikymo užnugarį lietuviai turės“, – sakė A. Vanagienė.

Paskutiniai klaustukai – biatlone ir dailiajame čiuožime

Iš viso į Pekiną mantą ruošia daugiau nei trys dešimtys lietuvių.

Tikslus sportininkų sąrašas paaiškės vėliausiai pirmadienį, kai LTOK turės užregistruoti konkrečias žaidynių dalyvių pavardes. Vėliau jas keisti bus galima tik ligos atveju.

Dabartiniais duomenimis, šalies rinktinę turėtų sudaryti 13 olimpiečių – tai bus gausiausia komanda žiemos žaidynėse per visą istoriją.

Lietuvos biatlono federacija (LBF) dar laukia paskutinės minutės žinių iš užsienio, vildamasi deleguoti papildomą atletę – mat pagal reitingą pirma vieta dalyvių rezervo sąraše atitenka Lietuvai. Ja pasinaudoti būtų galima tuomet, jei savo kvotos neišnaudotų kuri nors iš kitų rinktinių.

Bet kokiu atveju, biatlonininkų olimpinėje rinktinė bus daugiausiai – į Pekiną keliaus vyrų kvartetas ir bent viena moteris. Apsispręsti dėl komandos sudėties LBF žada artimiausiu metu.

Kinijoje startuos keturi Lietuvos slidininkai, kurių pavardės jau aiškios. Žaidynėse debiutuos trys naujokai – Eglė Savickaitė, Ieva Dainytė ir Tautvydas Strolia, o taip pat pasirodys vienintelis veteranas – dusyk olimpiadoje jau dalyvavęs Modestas Vaičiulis.

Modestas Vaičiulis
Foto: Vytautas Dranginis

Kalnų slidininkų duetą sudarys antrąsyk startuosiantis A. Drukarovas ir debiutantė Gabija Šinkūnaitė.

Daugiausiai neaiškumų – dėl Lietuvos šokių ant ledo poros. Olimpinį kelialapį iškovoję Saulius Ambrulevičius ir Allison Reed juo pasinaudoti negali dėl to, jog pastaroji neturi Lietuvos pilietybės.

Tiesa, amerikietė trečią kartą kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, prašydama lietuviško paso išimties tvarka. Atsakymo Lietuvos čiuožimo federacijos (LČF) vadovė Lilija Vanagienė tikisi pirmadienį.

„Lauksime iki paskutinės minutės“, – Delfi pažymėjo LČF prezidentė.

Neigiamo atsakymo atveju, stipriausią šalies porą pakeistų jaunesni kolegos: Paulina Ramanauskaitė ir Deividas Kizala.

„Matysime, kryžiaus nededame“, – apie tikimybę, jog trečias kartas prašant pilietybės A. Reed nemeluos, atsiliepė A. Vanagienė.

Allison Reed ir Saulius Ambrulevičius
Foto: Getty images

Pasak jos, į Pekiną taip pat keliaus 18 aptarnaujančio personalo narių ir du delegacijos vadovai.

„Jei sportininkų – rekordiškai daug, tai personalo dėl COVID-19 ribojimų sumažinta iki minimumo“, – komentavo misijos vadovė.

Olimpines žaidynes taip pat aplankys LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, kuri yra Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) narė ir dalyvaus vasario 1-2 dienomis Pekine vyksiančioje IOC sesijoje.

Be to, dailiojo čiuožimo varžybose tradiciškai dirbs patyrusi Lietuvos teisėja Laima Krauzienė, o tituluotą penkiakovininką Justiną Kinderį žaidynių organizatoriai nusamdė biatlono varžybose koordinuoti fotografų darbą.

Pekino olimpinės žaidynės vyks vasario 4-20 dienomis.