„Trečias ratas buvo tiesiog pragaras – kentėjau ir stengiausi išlaikyti poziciją, kad nepasivytų varžovai“, – teigė Modestas Vaičiulis.
Jam antrino komandos draugas Mantas Strolia: „Tai buvo tarsi išgyvenimo kova, bandymas nenumirti.“
Taip Lietuvos olimpiečiai kalbėjo po Pjongčango žaidynių komandų sprinto lenktynių, kuriose jiems reikėjo pasikeičiant po tris kartus laisvuoju stiliumi įveikti po 1,4 km trasą.
28-erių M. Vaičiulis ir 31 metų M. Strolia pirmame pusfinalyje liko dvylikti tarp keturiolikos ekipų (17 min. 41,73 sek.), pranokę Pietų Korėjos (17 min. 56,71 sek.) ir Turkijos (18 min. 45,78 sek.) duetus. Greičiausi šiame pusfinalyje buvo olimpiečiai iš Rusijos (15 min. 58,84 sek.).
Galutinėje įskaitoje Lietuvos komanda užėmė 25-ąją vietą tarp 28 porų, nes antrajame pusfinalyje prasčiau už lietuvius pasirodė tik kinai (18 min. 11,95 sek.).
Finale triumfavo norvegai (15 min. 56,26 sek.), sidabrą iškovojo rusai (atsiliko 1,71 sek.), bronzą – prancūzai (atsiliko 2,02 sek.).
Prieš aštuonerius metus Vankuverio olimpinėse žaidynėse M. Vaičiulis ir M. Strolia šioje rungtyje finišavo 18-ti tarp 22 komandų. Šįkart jie tikėjosi pagerinti savo rezultatą, tačiau tikslo nepasiekė.
„Lenktynės prasidėjo aukštu tempu, bet pirmame rate turėjau daug jėgų, normaliai jaučiausi. Į antrą ratą iššliuožiau dar pakankamai gyvybingas, bet jau buvo gerokai sunkiai.
Šiek tiek apleido jėgos. Kojos buvo žiauriai pavargusios, iš šiaip buvo sunku, nes neužteko laiko atsistayti po pirmų dviejų etapų“, - pasakojo M. Vaičiulis.
Po finišo ilgai ant sniego gulėjęs M. Strolia prisipažino, jog nepamena, kada trasoje buvo taip sunku.
„Pirmame rate buvo žiauriai lengva. Bet po jo pastebėjau, kad blogumas artėja. Ir kuo toliau, tuo buvo sunkiau. Antrame rate jau negalėjau taip atsipalaidavęs važiuoti. Ir po antro rato kai perdaviau estafetę Modestui, buvo mintis: prašau, negrįžk, niekada. Buvo taip sunku, kad tos trys minutės, kol laukiau jo, užtruko kaip kelios sekundės.
Modestas buvo gerai pakovojęs, aplenkė dar vieną komandą, ir pamaniau, jog reikia kažkaip išlaikyti poziciją, kad jo darbas nenueitų veltui. Išties mano finišas buvo po antro rato, o kai pabaigiau trečią, buvo taip bloga, kad galvojau, jog mane reikia vežti į ligoninę.
Dabar jau jaučiuosi geriau. Ir kojas pradedu jausti, ir kvėpuoti normaliai. Neatsimenu, kada dar taip sunku yra buvę. Kai nori nugriūti ir gulėti, o dar reikia į kalną važiuoti ir vietą išlaikyti. Labai keistas jausmas“, – įspūdžiais dalijosi olimpietis.
M. Vaičiuliui, prieš tai asmeninėse sprinto lenktynėse užėmusiam 44-ąją vietą, o 15 km distancijoje laisvuoju stiliumi finišavusiam 96-oje pozicijoje, kova Pjongčango žaidynėse jau baigėsi.
„Asmeninis mano pasirodymas šįkart buvo geresnis, nei Vankuverio olimpinėse žaidynėse. Tiesa, 15 km ten nevažiavau, vykau kaip sprinteris. Čia irgi pagrindinis dėmesys buvo sprintui. Tiesiog reikėjo sudalyvauti ir ilgoje distancijoje. Šiaip savo pasirodymą vertinu vidutiniškai. Nepasiekiau kažkokio ypatingo rezultato“, – kalbėjo atletas.
Paklaustas, ar galvoja apie 2022 m. Pekino olimpiadą, M. Vaičiulis sakė: „Gyvenime yra ir kitų dalykų, kuriuos noriu įvykdyti. Ateitis parodys. Kaip bendrausime su Slidinėjimo asociacija, kokie bus tikslai ir galimybės. Sporte liksiu, bet kuriam laikotarpiui – nežinau. Priklausys nuo žmonių, kurie norės ir galės padėti tęsti karjerą.“
Dabar Lietuvos slidininkų rinktinės lyderis planuoja pasisemti ne tik sportinių įspūdžių: „Planuoju poryt važiuoti į Seulą. Ten vyks ekskursija nuo ryto iki vakaro. Tai kažką pamatysiu. Nes per visą laiką, kiek čia esu, buvau gal tik kelis kilometrus nuo kaimelio nuėjęs – į suvenyrų parduotuvę apsipirkti. Reikia išplėsti akiratį.“
Jau rytoj nuvažiuoti į maždaug už 130 km nuo Pjongčango esančią Pietų Korėjos sostinę žada ir M. Strolia. Nors jam dar reikės sugrįžti ir į olimpinę trasą – vasario 24 d. lietuvis dar startuos 50 km lenktynėse klasikiniu stiliumi.
Ar po keturių startų Pjongčange dar pavyks rasti ir penktam? „Esu ne kartą važiavęs 50 km, tai pakankamai maloni ta distancija, nes greitis nėra toks žiaurus, daugiau to greičio išlaikymui skirtos tos dvi valandos.
Bet niekada nestartavau tokioje trasoje, kur pakilimai vienas kito, niekada nevažiavau šios distancijos olimpinėse žaidynėse, kai varžovai gali pradėti greitai nuo pat pradžių, lyg važiuotų 15 km. Tas nėra gerai, nes lyderiai pradės savo tempu, o likusieji 80 procentų – ne savo. Protingiau būtų startuoti atsargiau ir labai nešokti į priekį su grupe, bet tada prarasi poziciją ir važiuosi vienas, užtruksi daug laiko, kol kažką pasigausi.
Todėl mano užduotis bus kuo ilgiau važiuoti grupėje, bet kuo galima atsargiau, lengviau. Po to, kai grupė pradėsi byrėti, reikės persilaužti į kitą ritmą ir važiuoti su savo lygio grupe, irgi atsargiai, pasiilsint.
O paskutiniuose kilometruose bandyti nuo varžovų pabėgti. O ar tai bus penktas dešimtukas, ar trečias, paaiškės trasoje. Turėtų būti gera kova. Kad tik oras būtų geras, susirinktų daugiau žmonių trasoje ir kiekvieną skatintų,“ – aiškino M. Strolia.
Olimpietis įsitikinęs, kad kelionė į Seulą jam padės prasiblaškyti, pakeisti aplinką: „Reikia sutikti paskutinį startą ramiai, jau nieko nepakeisi, neprisitreniruosi. Turiu nukreipti mintis kažkur kitur ir grįžti į trasą, kaip į darbą po savaitgalio.“
Žaidynėse startuos dar vienas Lietuvos olimpietis – rytoj slalomo rungtyje varžysis kalnų slidininkas Andrejus Drukarovas.
