„Kiekvienas sportininkas svajoja apie galimybę dalyvauti olimpinėse žaidynėse. Ką jau kalbėti apie tuos jausmus, kurie užlietų ant kaklo užkabinus aukso medalį ir užgrojus šalies himnui... Jeigu man nusišypsotų tokia laimė, apdovanojimų ceremonijos metu tikrai apsiverkčiau“, – atvirauja Lietuvos olimpinės komandos vėliavnešys, biatlonininkas Tomas Kaukėnas.

Prieš ketverius metus Sočyje 23 vietą užėmęs sportininkas sako, kad šiemet jo tikslas bus pasiekti dar aukštesnę poziciją.

„Olimpinėse žaidynėse dalyvauja pajėgiausi pasaulio atletai, todėl mano užimta vieta tikrai buvo pakankamai gera. Tačiau eilinio žiūrovo tokiu pasiekimu tikrai nesužavėsi. Pietų Korėjoje norėtųsi pasiekti aukštesnį rezultatą, kad net ir tie, kurie apie mane iki tol nebuvo girdėję, suprastų, jog mano pasiekimas svarbus“, – sako T. Kaukėnas.

Jam antrina ir kita biatlonininkė, labiausiai patyrusi Lietuvos komandos narė Diana Rasimovičiūtė. Ji pabrėžia, kad nei vienas žaidynių dalyvis į startą neina su tikslu būti šimtuoju. Visi nori laimėti.

„Niekada neturėjau tikslo sudalyvauti penkiose olimpinėse žaidynėse, tačiau kiekviena galimybė atstovauti savo šaliai man reiškė labai daug. Kai žvelgiu atgal, pati stebiuosi, kaip viskas susiklostė. Atrodo, kad to paties kelio dar kartą nebenueičiau. Būtų per daug sunku“, – sako LTeam komandos narė.

Pasak sportininkės, ruošiantis startui, svarbios visos detalės. Patirties tiesiog negali būti per daug.

„Laimėjimas susideda iš daugybės mažyčių dalelių, reikiamu momentu tarsi susijungiančių į visumą. Aišku, dar reikia, kad tą stebuklingą sekundę tave aplankytų ir sėkmė. Kartais taip iš tikrųjų nutinka“, – teigia D. Rasimovičiūtė.

Slidininkas Mantas Strolia pastebi, kad kartais nutinka ir priešingai t. y. nepasiseka viskas, kas tik gali nepasisekti. „Būna dienų, kai tiesiog neklauso kojos. Lipi į kalną, nors visai nesinori to daryti. O kitą kartą kojos tiesiog pačios bėga. Labai svarbu, kaip tau pavyks prisiversi iškentėti tuos sunkius momentus ir išblaškyti neigiamas mintis. Tarkim, nugriūni, sulūžta lazda. Tokiomis akimirkomis šmėžteli mintis velnias, aš nieko nepadarysiu“, – pasakoja slidininkas.

Olimpinių žaidynių dvasią puikiai pažįsta olimpinė čempionė, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. Anot jos, tai tokia vieta, kur svarbiausia nugalėti save.
„Mūsų rinktinėje yra ir patyrusių, ir labai jaunų sportininkų. Visi jie tikrai gali užimti labai aukštas vietas. Žinoma, norim, kad jie laimėtų, bet labai svarbu, jog jie visų pirma nugalėtų save. Tie, kurie sugeba tai padaryti, jau yra verti pagyrimo“, – teigia LTOK prezidentė.

Lietuvos žiemos olimpiečių istorija – dokumentiniame filme

Trumpametražis dokumentinis filmas „100 metų nenuleidžiam rankų“ yra kuriamas LTOK iniciatyva. Penkių dalių istorija pasakoja apie iškiliausias šalies žiemos sporto asmenybes. Pirmoji filmo dalis pasakojo apie pirmąjį ir vienintelį tarpukario Lietuvos atstovą žiemos olimpinėse žaidynėse Kęstutį Bulotą.

Antroji ir trečioji dalys supažindino su lietuvių sportininkais, medalius iškovojusius po svetima – Sovietų sąjungos – vėliava, taip pat trečioioje filmo dalyje pristatytos LTOK atsikūrimo ir pirmųjų olimpiečių, atstovavusių nepriklausomybę atgavusiai Lietuvai, istorijos.

LTeam yra olimpinė Lietuvos rinktinė. Tai visos Lietuvos komanda, vienijanti stipriausius šalies sportininkus, iš viso apie 300 atletų. Olimpinę Lietuvos rinktinę simbolizuoja LTeam ženklas – ąžuolo lapas. Tai tautos vienybės, stiprumo, patriotiškumo simbolis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (10)