Japonijos sostinės stadione sekmadienį karaliavo užrašai „arigato“ ir „sayonara“, reiškiantys „ačiū“ ir „viso gero“.

Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Thomas Bachas šių metų žaidynes uždarė dalyvaujant Japonijos kronprincui Akishino ir jau po 1083 dienų pakvietė visus į Paryžių.

Th. Bachas šių metų pandeminę olimpiadą pavadino „vilties, solidarumo ir taikos žaidynėmis“ koronaviruso pandemijos metu.

Įdomu, kad kone trečdalis, t. y. daugiau nei 60 iš 206, valstybių ir komandų sportininkų uždarymo ceremonijoje nedalyvavo, nes dėl COVID-19 taisyklių atletai turėjo išvykti namo per 48 val. po savo pasirodymo varžybose.

Tokijo olimpinių žaidynių uždarymo ceremonijoje Lietuvos vėliavą nešė 18-ą vietą užėmęs penkiakovininkas Justinas Kinderis.

Tautų parade kartu su treko dviratininkėmis Simona Krupeckaitė ir Miglė Marozaitė žygiavo ir mūsų šalies medikai bei misijos atstovai.

Beveik visi kiti sportininkai jau išvykę namo. Apie 130 km nuo Tokijo esančiame dviratininkų kaimelyje liko tik šiandien startavusi dar viena treko dviratininkė Olivija Baleišytė.

Lietuvos sąskaitoje Tokijuje – vienintelis sidabro medalis, kurį iškovojo penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė.

„Mes kartu tai padarėme“

Tradiciškai per uždarymą, kurį iš tribūnos stebėjo ir Japonijos imperatorius Naruhito, buvo apdovanoti maratono bėgimo medalininkai, dar šiandien kovoję 800 km nuo Tokijo esančiame Sapore. Auksą iškovojo antrą kartą iš eilės olimpiniu čempionu tapęs Eliudas Kipchoge iš Kenijos. Sidabrą laimėjo Nyderlandų sportininkas Abdi Nageeye, bronzą – Bashiras Abdi iš Belgijos.

Per uždarymo ceremoniją olimpiečiai padėkojo ir gėlių puokštes, kuriomis buvo apdovanojami žaidynių medalininkai, įteikė savanorių atstovams. Jų žaidynėse darbavosi apie 70 tūkstančių.

Savanoriams, olimpiečiams, Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentui Th. Bachui ir TOK nariams, Japonijos ir Tokijo valdžios atstovams dėkojo Tokijo žaidynių organizacinio komiteto vadovė Seiko Hashimoto. Ji – buvusi greitojo čiuožimo ir dviračių sporto olimpietė, dalyvavusi ketveriose žiemos ir trejose vasaros olimpinėse žaidynėse.

Skambant olimpiniam himnui buvo nuleista olimpinė vėliava. Ją Tokijo gubernatorė Yuriko Koike perdavė Th. Bachui, o šis – Paryžiaus merei Anne Hidalgo. Prancūzijos sostinėje vyks 2024 m. vasaros olimpinės žaidynės.

Prancūzijos nacionaliniam orkestrui atlikus savo šalies himną, didžiuliuose ekranuos buvo rodomi šios šalies vaizdai, taip pat – tiesioginė transliacija iš Eliziejaus laukų, kur tarp susirinkusiųjų buvo ir iš Tokijo grįžę prancūzų olimpiečiai, o dangų raižė Prancūzijos vėliavos spalvų dūmus leidę lėktuvai.

TOK prezidentas Th. Bachas, ant pakylos stovint Azijos, Europos, Afrikos, Amerikos, Okeanijos ir pabėgėlių komandos atstovams, oficialiai paskelbė Tokijo olimpinių žaidynių pabaigą. Prieš tai savo kalboje jis padėkojo atletams, o taip pat Japonijos žmonėms už sunkų darbą ir pasiaukojimą rengiant daugiausia iššūkių pareikalavusias žaidynes istorijoje. „Mes kartu tai padarėme“, – teigė Th. Bachas.

Tokijo olimpinių žaidynių pavadinime oficialiai išliko skaičius 2020, nes pernai turėjusios vykti žaidynės buvo metams atidėtos dėl koronaviruso pandemijos.

Iš viso Tokijo olimpinėse žaidynėse dalyvavo 11 656 sportininkai iš 206 valstybių ir komandų. Buvo išdalinti 339 medalių komplektai.

Daugiausia jų iškovojo JAV – 113 (39 aukso, 41 sidabro, 33 bronzos). Antrąją vietą medalių lentelėje su 88 medaliais užėmė Kinija (38, 32, 18), trečiąją su 58 – Japonija (27, 14, 17).

Lietuva liko tik 77-a – tai rekordiškai žema vieta per visą istoriją po Nepriklausomybės atkūrimo.

Iš viso ant garbės pakylos kopė 92 šalių atstovai.

Pirmą kartą savo šalių istorijoje olimpiniais čempionais tapo Bermudų, Filipinų ir Kataro atstovai. Pirmą kartą ant garbės pakylos užkopė Burkina Faso, San Marino ir Turkmėnijos sportininkai.

Tokijo žaidynėse pirmą kartą vyko karatė, sportinio laipiojimo, banglenčių ir riedlenčių varžybos, į olimpinę programą sugrįžo beisbolas ir softbolas, pirmąsyk surengtos krepšinio 3×3 ir BMX dviračių laisvojo stiliaus varžybos.

Rugpjūčio 24 d. Tokijuje startuos paralimpinės žaidynės.

Organizatoriai patenkinti renginio saugumu

Tokijo olimpinių žaidynių organizacinio komiteto pirmininkė Seiko Hashimoto patenkinta sekmadienį pasibaigusios olimpiados organizavimu.

„Saugumas buvo mūsų svarbiausias prioritetas. Manau, kad šią uždarymo dieną mums pavyko pasiekti be didesnių iššūkių. Pasaulyje ateinančias metais bus organizuojama daugybė didelių sporto renginių ir jų organizatoriai gali iš mūsų pasimokyti, kaip taikyti kovos su COVID-19 priemones. Man labai sunku žodžiais apibūdinti, kaip turėjome įveikti šią situaciją ir sunkumus. Ne viskas buvo tobula, bet manau, kad žmonės įvertino mūsų pastangas“, – sakė ji spaudos konferencijoje.

Iš praėjusių metų dėl pandemijos atkelta olimpiada vyko laikantis griežtų saugumo taisyklių. Tokijuje, kuriame jau anksčiau įvesta nepaprastoji padėtis, nuolat auga naujų koronaviruso atvejų skaičius.

S. Hashimoto taip pat pabrėžė, kad šiose žaidynėse labiau atsižvelgta į lyčių lygybę ir pridėtos naujos sporto šakos, pavyzdžiui, banglenčių ir riedlenčių sportas. Pastarasis žingsnis esą padėjo pritraukti daugiau jaunosios auditorijos.

Tokijo olimpinių žaidynių organizacinio komiteto pirmininkė pridūrė, kad jai asmeniškai įspūdingiausias renginio momentas buvo „ta daugybė šypsenų žmonių veiduose – tų, kurie sunkiai dirbo, ir tų, kurie palaikė atletus, tad daugybė šių šypsenų paliko didžiausią įspūdį.“