Nuostabi pasaka, kurią šią vasarą sekė L. Dončičius, baigėsi „mediniu“ medaliu ir milžinišku nusivylimu.
Australai pranoko olimpiados debiutantus rezultatu 107:93 (20:19, 33:26, 25:22, 29:26), pasiūlydami Europos čempionams dar palaukti savo šlovės valandos olimpinėje arenoje.
Nepanaši į save Dalaso „Mavericks“ klubo žvaigždė daugiau ginčijosi su teisėjais bei varžovais nei organizavo savo komandos žaidimą.
Vieną techninę pražangą užsidirbęs ir vėliau rizikavęs nebaigti mačo gynėjas pelnė 22 taškus, atkovojo 8 kamuolius ir atliko 7 rezultatyvius perdavimus, bet pataikė tik 3 tritaškius iš 13, suklydo 8 kartus, o jo „+/-“ rodiklis buvo vienas prasčiausių komandoje (-16).
Po mačo L. Dončičius pripažino varžovų pranašumą ir negailėjo kritikos sau.
„Pagarba Australijai. Varžovai sužaidė nuostabiai ir aš negaliu kažkaip kitaip jų įvertinti. Toks jausmas, jog jie negali nepataikyti ir akivaizdu, jog australai nusipelno bronzos, nes žaidė geriau nei mes.
Aš tikrai didžiuojuosi šia komanda, bet jaučiuosi prastai prieš mūsų šalies žmones. Žinau, jog visi džiaugėsi, palaikė, norėjome laimėti ir įteikti jiems medalį. Tai buvo mūsų dėmesio centre.
Paskutiniuose dviejuose mačuose buvome pernelyg emocionalūs, o ypač aš. Turiu išmokti tvardytis ir ne taip turėčiau elgtis.
Žaidėme už savo dviejų milijonų Slovėniją ir norėjome jai įteikti medalį. Buvome toli nuo savo šeimų, artimųjų, patikėkite, tikrai atidavėme visas jėgas“, – teigė L. Dončičius.
Tuo metu Klemenas Prepeličius po pralaimėto mūšio rado pozityvo.
„Noriu atkreipti dėmesį į vieną labai teigiamą dalyką: aš esu vienas vyriausių žaidėjų ir man sukaks 29-eri“, – pabrėžė atakuojantis gynėjas.
„Mūsų laukia graži ateitis. Luka – jaunas, Vlatko – jaunas, ir daugelis kitų krepšininkų yra jaunesni už mane, tad turėsime dar daug galimybių.
Tai nėra paskutinis žodis, FIBA krepšinis dar išgirs Slovėnijos vardą“, – vylėsi K. Prepeličius.
