A. Palšytė dvejose paskutinėse olimpinėse žaidynėse iš eilės prasibrovė į finalą, tačiau ši tradicija nutrūko Tokijuje. Ketvirtadienį Lietuvos rekordininkei tik trečiuoju bandymu pavyko įveikti 186 cm aukštį, o duris į finalą galutinai užtrenkė visi nesėkmingi šuoliai ties 190 cm žyma.

„Labai džiaugiuosi savo komandos darbu. Kas buvo nudirbta, kad čia galėčiau būti. Kad galėčiau startuoti. Nes klausimų buvo daugiau nei atsakymų. Dėl to stengiuosi žiūrėti pozityviai – aš čia buvau, man pavyko šokti iš viso įsibėgėjimo, dėl ko aš dar prieš pora savaičių abejojau“, – po atrankos varžybų kalbėjo iš 31 dalyvės 28-30 vietas su dviem kazachstanietėmis pasidalijusi A. Palšytė.

Esame išskirtiniai. Tikrai ne už gražias akis mus atvežė į olimpiadą. Kiekvienas esame nusipelnę ir džiaugiamės, kad pavyksta dalyvauti.
Airinė Palšytė

– Kažką užsiraštėte į knygelę po nepavykusio trečio bandymo ties 190 cm žyma?

– Nebuvo daug ką rašyti. Žymiuosi pastabas. Kiekvienas šuolis, kiekviena klaida yra kažkokia pamoka ateičiai. Nori nenori stengiuosi ieškoti teigiamų aspektų. Ties neigiamais viskas aišku ir nereikia čia sustoti. Žiūriu į priekį. Užsirašiau esminius dalykus, kad tai nebuvo beviltiški šuoliai. Bandymai buvo neblogi. Esant normalios sportinės formos tai ne tas aukštis, apie kurį mes dabar kalbėtume.

Pasidžiaukime, kad mūsų komanda labai nedidelė, bet mes buvome pakankamai ryškūs. Varžybų lygis tokio aukštumo, kad kiekvieną dieną gerinami pasaulio rekordai. Patikėkite, mes būdami tarp tokių atletų tikrai jaučiamės labai fainai. Esame išskirtiniai. Tikrai ne už gražias akis mus atvežė į olimpiadą. Kiekvienas esame nusipelnę ir džiaugiamės, kad pavyksta dalyvauti. Vieniems geriau, kitiems sunkiau. Esu dėkinga savo komandai, kad pavyko čia startuoti. Reikia pasidaryti analizę, pažiūrėti šuolius, pasikalbėti, ką darome toliau, nes sezonas jau baigtas. Galvojau, kad tęsiu, bet prie esamų aplinkybių tai neįmanoma. Treji metai iki Paryžiaus.

– Šios žaidynės nebus pačios sėkmingiausios Lietuvai. Atsakomybę už rezultatus tikriausiai turėtų prisiimti ne tik sportininkai, bet ir sporto valdininkai, šalies valdžia...

– Jūs esate žurnalistai, viską suprantate. Mes esame sportininkai, irgi matome visas problemas. Valdžia supranta taip pat, tik klausimas, ar padaro viską, kas nuo jos priklauso. Šis klausimas atviras. Analizių reikės. Mes esame tie žmonės, kurie gali kelti problemas ir laukti kažkokių sprendimų. Tačiau ne viskas nuo mūsų priklauso. Ar mus išgirs? Esu pasaulio čempionatui ruošusis mokyklos stadione, yra buvę ir tokių situacijų.

Airinė Palšytė Tokijo olimpinių žaidynių šuolių į aukštį atrankoje

Iš esmės visi žinome, kokia apskritai yra Lietuvos sporto situacija. Pokyčiai reikalingi, bet jie turi būti pasverti ir logiški, nes keisti, kad keisti nematau prasmės. Šioje olimpiadoje neturime tiek medalių, kiek svajojo žmonės ir valdžia. Viena vertus tai gali būti reformų rezultatas, bet kita vertus neatmeskime ir pasaulinių dalykų. Ar visiems atletams lengva ruoštis, kai dvejus metus gal neturėjo normalių sąlygų išvykti į sporto stovyklas, nei treniruotis. Prisiminkime praėjusius metus – negalėjome niekur eiti ir sėdėjome gražiai namuose. Kažkokie sprendimai turi būti. Savo nuomonę galiu pasakyti, jei kas klaustų.

– Kas konkrečiai nutiko su jūsų koja? Lietuvos lengvosios atletikos federacijos generalinė sekretorė Nijolė Medvedeva sakė, kad rudenį jums buvo atlikta atsispiriamosios kojos čiurnos operacija?

– Tai buvo pakankamai ilgai slepiamas dalykas. Nenorėjau apie tai kalbėti, nes nežinojau, kaip man pavyks atsistatyti. Sausio mėnesį dar net nebuvau sektoriuje. Per pusę metų mano komanda padarė tokį darbą, apie kokį pasaulio elito medikų dariniai negalėtų net pasvajoti. Sveikau daug greičiau nei bet koks kitas sportininkas. Trauma buvo ir operacija tokia pati, kokia buvo padaryta olimpiniam čempionui italui Gianmarco Tamberi. Vykau pas kito olimpinio čempiono Mutazo Barshimo chirurgą. Ta kompanija man žinoma, darbas padarytas labai geras. Koja dabar jaučiasi gerai, bet negalvojau, kad gali išlįsti kitų dalykų dėl intensyvios kvalifikacijos sistemos. Ta reitingų sistema viena vertus gera, nes suteikia galimybę sportininkams, neturintiems tuo metu aukšto rezultato, kvalifikuotis, bet važinėjimas iš varžybų į varžybas be atsistatymo ir neseniai pradėjus šokinėti, sudėtinga. Jei ta dalis atlaiko, tai kenčia kita. Apie šią situaciją dar pakalbėsime vėliau.

– Kas sukosi galvoje prieš tą trečiąjį šuolį 190 cm aukštyje?

– Jei metimo, šuolių į tolį ir trišuolio rungtyse gali vienu bandymu pasiekti tą rezultatą, kuris ir liks geriausias varžybose, tai kartyje ir šuoliuose į aukštį turime tris bandymus viename aukštyje. Yra sportininkų, kurie likus vienam bandymui sako: „Ai, tik vienas liko, ką čia daryti“. Aš visąlaik galvoju: „Aš turiu dar vieną bandymą. Kol jį turiu – nepralaimėjau“. Dirbama su psichologais, turi sugebėti kaip naują lapą atsivertęs vėl iš naujo kažką daryti. Vis dėlto man trečiasis bandymas yra dar viena galimybė įrodyti, kad šis aukštis nėra mano lubos. Gaila 190 cm aukščio, nes ten nebuvo beviltiški šuoliai. Tikrai buvau pajėgi peršokti. Ačiū už dėmesį ir palaikymą.

Mūsų šalies atstovė pirmu bandymu įveikė 182 cm, trijų mėginimų jai prireikė peršokti 186 cm, o į 190 cm aukštį pakelta kartelė krito visus tris kartus.

Kad patektum į finalą, reikėjo įveikti 195 cm kvalifikacinį aukštį arba patekti tarp 12-os geriausių atrankos dalyvių.

Tarp 31 atrankos šuolininkės mūsų šalies rekordininkė 28-30 vietas pasidalijo su dviem kazachstanietėmis.

A. Palšytei tai jau trečiosios olimpinės žaidynės. Ankstesnėse ji abusyk pateko į finalą – 2012 metais Londone užėmė 11-ąją vietą, o 2016 metais Rio de Žaneire – 13-ąją.

Lietuvei priklausantis Lietuvos rekordas yra 201 cm, o geriausias šio sezono rezultatas – 193 cm.

Primename, kad Lietuva Tokijo olimpinėse žaidynėse kol kas neiškovojo nė vieno medalio.

Arčiausiai apdovanojimų pakylos buvo moterų porinės dvivietės valties įgula – Milda Valčiukaitė ir Donata Karalienė iškovojo 4 vietą, treko dviratininkės Simona Krupeckaitė ir Miglė Marozaitė moterų komandų sprinto varžybose laimėjo penktą vietą, disko metikas Andrius Gudžius ir vienviečių valčių irklavimo atstovas Mindaugas Griškonis finaluose buvo šešti, o Danas Rapšys 200 m plaukimo laisvuoju stiliumi finale liko paskutinis, aštuntas.

Liepos 23 dieną prasidėjusios Tokijo olimpinės žaidynės baigsis rugpjūčio 8 dieną.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (227)