Tokijuje Lietuvos plaukimo pažiba vyrų 200 metrų laisvuoju stiliumi rungties finale finišavo paskutinis, aštuntas, o dvigubai ilgesnėje šios rungties distancijoje neprasibrovė į finalą.

„Jeigu vertinti vietą, tai aštunta vieta olimpiadoje mane tikrai tenkina, nes vis dėlto palikome daug plaukikų šalių užnugaryje. Ne vienas iš jų, manau, norėtų apsikeisti su Danu ta aštunta vieta. Tačiau pats plaukimas ir rezultatas... aš vertinu... nesu tokia pozityvi, kaip Danas“, – reziumavo Lietuvos plaukimo rinktinės lyderio trenerė.

– Lietuvoje iš D. Rapšio buvo laukiama medalio. Galbūt toks spaudimas kažkiek jį paveikė? – paklausiau I. Paipelienės.

– Sportininkai turėtų su tais spaudimais tvarkytis. Labai daug to spaudimo gal ir nebuvo. Tos priežastys, dėl ko taip išėjo, kaip jau minėjau anksčiau – didelė varžybų stoka. Kitas dalykas, su Andriumi Šidlausku dirbo jauniai (Aleksas Savickas, Europos jaunimo čempionas), kurie nuolat jam „kuteno padus“. Tai jam davė gerų rezultatų. Jis ir 200 m krūtine dabar labai gerai suplaukė.

O Danas buvo priverstas visąlaik dirbti vienas. Nėra nė vieno Lietuvoje, kuris nors kažkiek plauktų arčiau jo. Tuos dalykus atidirbdavome daug startuodami, be jokio atleidimo, matydavome klaidas ir buvo galima iš jų mokytis. O šiemet, žinote, tokias padėtis (pandemija -red.), jokių varžybų nėra, negalime niekur startuoti, niekur negalime išvykti, gyvename kaip kokiame kalėjime. Išėjo, kaip išėjo. Rezultatas? Manau, net tokiomis sąlygomis jis gali plaukti greičiau.

– Kiek džiugu dėl A. Šidlausko, kuris pateko ir į 100 m, ir į 200 m plaukimo krūtine pusfinalius?

– Svarbu ne vien pasiruošimas, bet ir nusiteikimas olimpiadai. Tai daug duoda. Kaip sugebi save realizuoti plaukdamas. Jam buvo su kuo dirbti tuo metu. Jam buvo dėkingi metai, jis negalėjo atsipalaiduoti, kai šalia jaunesnis visąlaik tave stumia, turi eiti į priekį. Čia buvo didelė jo pažanga.

– D. Rapšys po finalo teigė, kad jis niekaip negalėjo būti prizininkų trejete. Ar jūs prieš finalą matėte savo auklėtinį iškovojantį medalį?

– Tikrai negalvojau, kad jis plauks tokiam rezultatui. Tikėjausi, kad „išlips“ iš 1 min. 45 sek., nes plaukti tokiam rezultatui (kokiu Danas plaukė finale – red.), tai reikėjo padaryti kažkokias grubias klaidas pasiruošime. O tokių grubių klaidų aš bent kol kas tikrai nematau. Galbūt tų britų laikas – ne Danui, bet trečią vietą, širdyje tikiu, jis galėjo užimti. Per tą pasaulio čempionatą Pietų Korėjoje jis analogiškai ėjo iki finalo, tik kiek prastesniais rezultatais nei Tokijuje. Kažkaip tikėjimas iš mano pusės buvo.

– Kiek džiugu dėl 19-metės Kotrynos Teterevkovos pasirodymo, kuri 100 m plaukimo krūtine rungtyje pateko į pusfinalyje ir pirmoje savo olimpiadoje užėmė 14-ą vietą?

– Visi labai džiaugiamės. Norėjosi iš jos pusfinalio. Ji ilgai „sėdėjo“ su tais savo rezultatais, negalėjo jų pagerinti. Po to, kai pateko į olimpiadą, atėjo ir atsakomybė. Ji dar jauna, manau, kad ji pakankamai gerai susitvarkė.

– Kur Lietuvos plaukimo rinktinė gali dar kažką pademonstruoti?

– Olimpiada yra tos varžybos, kurioms ruošiesi ketverius metus. Penkeri metai, manau, mums tikrai neišėjo į naudą. Bet tie metai daug kam buvo tokie nelabai naudingi. Tų varžybų bus, jei neatšauks. Artimiausius pasaulio taurės plaukimo etapus Azijoje atšaukė, Europoje gal neatšauks. Dar laukia šįmet Europos ir pasaulio čempionatai 25 m baseine. Varžybų dar bus, bet jų lygis – ne olimpinis.

– Yra šiek tiek apmaudo širdyje dėl olimpiados?

– Daug.

D. Rapšio žaidynėse dar laukia vyrų 200 m kompleksinio plaukimo atranka ir komandinė vyrų estafetė 4 x 100 m kombinuotu būdu, tačiau į šias rungtis pats plaukikas moja ranka, nes jos nėra pagrindinės: „Praplauksiu jau dėl smagumo, kad pažiūrėčiau, ką galime kituose nuotoliuose“.

Karjeros pike esančiam Danui tai antrosios olimpinės žaidynės. Prieš 5 metus Rio de Žaneire jis plaukdamas nugara 200 ir 100 metrų užėmė atitinkamai 21-ą ir 24-ą vietas. Vėliau D. Rapšys pakeitė plaukimo rungtis ir tapo elitiniu plaukimo laisvuoju stiliumi specialistu.