Nors ryškiausia Japonijos sporto žvaigždė, tenisininkė Naomi Osaka penktadienį sklandžiai įžiebė olimpinę ugnį, Tokijo olimpinio stadiono tribūnos tuo metu buvo tuščios, o visos atidarymo ceremonijos metu vietoje palaikymo šūkių retkarčiais pasigirsdavo greta arenos protestuojančių japonų balsai.

Naujienų agentūra AP penktadienio renginį pavadino „užtildyta ceremonija, kuriai trūko įprastos publikos energijos“.

Dauguma didžiausių pasaulio žiniasklaidos kanalų pasigedo žiūrovų tribūnose, be kurių net iškilmingiausiai ceremonijai sunku atsikratyti liūdesio šešėlio.


Japonijos „Kyodo“ agentūra pastarąjį pavadino „beprecedenčiu“, „Reuters“ taip pat pripažino, jog pandemija užgožė olimpinį blizgesį, nors nerimo ir nuogąstavimų tamsumose įžvelgė vilties spindulį.

Britų „The Guardian“ dienraštis pabrėžė, jog ceremonijos organizatoriai pagrindinį dėmesį skyrė jos dalyvių saugumui, tačiau BBC rezultatas pasirodė „niūrus“.

„Nebuvo jokio karnavalo kaip prieš penkerius metus Rio de Žaneire, jokių parašiutais nusileidžiančių monarchų kaip prieš tai Londone. Tonas – niūresnis, primenantis visiems, kad pasaulis vis dar sprendžia sunkiausią krizę“, – apibūdino britų visuomeninis transliuotojas.

O Australijos žiniasklaidoje ceremonijos nuotaika tiesiai buvo lyginama su laidotuvėmis.

Tiesa, prancūzų sporto dieraštis „L'Equipe“ pagyrė pastangas vizualiniais efektais pridengti akis badančias tuščias kėdes tribūnose.


Kinijos „Xinhua“ agentūra taip pat pagyrė Japoniją dėl jos „padrąsinančios žinutės pasauliui, nepaisant žmonių prieštaringo požiūrio į žaidynių rengimą pandemijos metu“.

Kita vertus, pernelyg drąsius sportininkų parado dalyvius dabar baus pats Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC), įspėjęs dėl gresiančių sankcijų už COVID-19 saugumo pažeidimus. Mat kai kurie iš atletų ir jų palydovų garbės ratą olimpiniame stadione suko be kaukių.

Tarp tokių buvo dauguma Kirgizijos ir Tadžikijos sportininkų, taip pat keli Pakistano atstovai.


Skeptiškai žaidynių atžvilgiu nusiteikusi Japonijos visuomenė itin jautriai reaguoja į panašius taisyklių pažeidimus, didžiulio atgarsio susilaukia šalies žiniasklaidoje pasirodantys pranešimai apie akredituotų olimpiados svečių apsilankymus Tokijo turistiniuose rajonuose, baruose ir restoranuose nesilaikant 14 dienų karantino.

Atidarymo ceremonijos metu aplink olimpinį stadioną taip pat susirinko protestuotojai, kurių skanduotės raginant atšaukti žaidynes buvo girdimos ir arenos viduje. Pranešama, kad tramdyti minią teko ir apsaugos tarnyboms.

„Nemanau, kad organizacinis komitetas daro viską, jog sumažintų rizikas. Jie tik kalba, neva olimpiečiai yra visiškai saugūs, bet realybėje nematyti jokios strategijos, kaip tai užtikrinti. Nemanau, kad yra pasiruošta blogiausiam scenarijui“, – žaidynių rengėjus sukritikavo Japonijos vyriausybei talkinančios ekspertų grupės narys profesorius Hitoshi Oshitani.


Primename, kad Tokijuje mažiausiai iki rugpjūčio 22 d. galios nepaprastoji padėtis baiminantis koronaviruso plitimo, susijusio su iš užsienio atvykusiais svečiais. Dėl tos pačios priežasties visos olimpinės varžybos ir kiti renginiai vyksta be žiūrovų.

Per šį mėnesį koronavisusas buvo diagnozuotas 127 žaidynėse akredituotiems asmenims, o olimpiados išvakarėse Tokijuje buvo fiksuojami 2 tūkst. naujų COVID-19 atvejų.

Tiesa, organizatoriai ir Tarptautinio olimpinio komiteto atstovai tokius skaičius vadina nekeliančiais grėsmės ir valdomais.

Tokijo žaidynėse nedalyvauja tik Šiaurės Korėja, pasitraukimo priežastimi nurodžiusi rūpestį dėl sportininkų saugumo. Šią savaitę apie pasitraukimą taip pat skelbusi Gvinėja pakeitė nuomonę ir paskutinę dieną pranešė vis dėlto nusiųsianti savo penkių sportininkų delegaciją į Japoniją.