Šeimininko staigmena
Spalį Vilniuje pirmą kartą Baltijos šalių teniso istorijoje vyko ATP „Challenger“ serijos turnyras, kuriame triumfavo italas Mattia Bellucci.
Praėjusi savaitė išskirtinė buvo Lietuvos talentui Edui Butvilui, tautiečių akivaizdoje pirmąsyk karjeroje laimėjusiam Tarptautinės teniso federacijos (ITF) „World Tennis M15“ serijos turnyrą.
Už pergalę 18-mečiui klaipėdiečiui atiteko 15 ATP reitingo taškų – kone dvigubai daugiau nei jis buvo spėjęs sukaupti iki tol. ATP reitinge lietuvis palypėjo per beveik 270 laiptelių į 784-ą poziciją.
Pakeliui į titulą E. Butvilas įveikė keturis tarp suaugusiųjų aukščiau reitinguotus varžovus, įskaitant pirmąją turnyro raketę iš Švedijos Karlą Fribergą (ATP-439) ir finale palaužtą lenką Szymoną Kielaną (ATP-707).
„Reikia pripažinti, jog to tikrai nesitikėjome. Edo pergalė įrodo, kad jo potencialas – išties didelis, jis žaidė labai solidžiai.
Edo progresas ir rimtas požiūris į tenisą džiugina. Dabar jam tikrai nebebus jokių keblumų patekti į kitus ITF lygio turnyrus. Galvojant apie ATP varžybas, dar reikėtų pozicijas pagerinti bent dvigubai, bet pirmas žingsnis ta kryptimi žengtas“, – Delfi komentavo ilgametis Lietuvos teniso sąjungos (LTS) prezidentas Ramūnas Grušas.
Jis taip pat yra tarptautinius turnyrus Vilniuje organizuojančios Vito Gerulaičio vardo teniso akademijos direktorius.
Galimybė Lietuvos žaidėjams namų aikštėse siekti reitingo taškų yra viena svarbiausių paskatų rengti panašius turnyrus.
„Be abejo, namų sienos, sirgaliai buvo vienas didžiausių Edo pergalės faktorių. Džiugu, kad jis ir kiti lietuviai susilaukė stipraus palaikymo, per finalą tribūnos apskritai buvo pilnos. Ypač Edui tai svarbu, jam patinka didelė auditorija. Smagu ir dėl to, kad finalą pagerbė prezidentas (mačą iš tribūnos stebėjo Gitanas Nausėda – Delfi)“, – kalbėjo R. Grušas.
Kitą mėnesį pakartoti jaunesnio kolegos sėkmę gimtajame mieste bandys pirmoji šalies raketė Ričardas Berankis.
32-ejų vilnietis ATP rikiuotėje pastaruoju metu nukrito iki 195-os vietos, kurios nebepakanka norint būti garantuotam dėl žaidimo pagrindiniuose „Grand Slam“ serijos turnyruose.
Nusprendęs, kad aplinkinis kelias – nors ir tolimesnis, bet gali greičiau priartinti prie tikslo, R. Berankis tik antrą kartą nuo 2010 metų praleido atvirąjį Australijos čempionatą, sezono pradžioje rinkdamasis žemesnio lygmens, bet kartu ir mažesne konkurencija pasižyminčias varžybas.
Taip jo kalendoriuje atsidūrė vasario 6-12 d. Vilniuje pirmąkart rengiamas „Vitas Gerulaitis Cup“ turnyras.
Tai bus aukštesnės „Challenger“ kategorijos turnyras nei vykęs praėjusį spalį: prizų fondas augs nuo 45 iki 118 tūkst. eurų, o nugalėtojui atitenkantis ATP taškų kraitis – atitinkamai nuo 80 iki 100.
Nuo kalbų prie darbų – ilgas kelias
Apie užmojus Lietuvoje surengti šimtatūkstantinio prizų fondo turnyrą pirmąsyk prabilta dar 2010-aisiais.
Nors tuomet duodamas interviu Delfi R. Grušas tikėjosi tai padaryti per kelerius ateinančius metus, laukti prireikė gerokai ilgiau.
Turnyrai Vilniuje pasipylė po privačios „SEB arenos“ rekonstrukcijos, išplėtus centrinio korto tribūnas iki 1,5 tūkst. vietų ir įrengus papildomų aikščių. Bet buvo ir kitų faktorių, leidusių realizuoti ilgai puoselėtą ambiciją.
„Pirma priežastis – tinkama infrastruktūra. Bet kartu turbūt reikėtų nepabijoti ir pasakyti, kad dabar jau esame sukaupę užtektinai patirties, sugebame organizuoti aukšto lygio renginius, palaikome gerus santykius su tarptautinėmis teniso organizacijomis.
Sakyčiau, prieš keliolika metų mes dar buvo naujokai tokiame lygyje, mums šiek tiek trūko drąsos. Ir mūsų rėmėjai per tą laiką sutvirtėjo, dabar jie geriau pažįsta tenisą, labiau juo tiki.
Kai yra infrastruktūra, patirtis bei kokybė, atsiranda ir partnerių, kurie mielai prisideda. Taip pat labai svarbios tapo pajamos iš bilietų, kadangi žiūrovų susidomėjimas tikrai jaučiamas“, – aiškino R. Grušas.
Pasak jo, bendras „Vitas Gerulaitis Cup“ biudžetas sudarys apie 300 tūkst. eurų.
Kaip finansiniai, taip ir žmogiškieji ištekliai yra privalomi norint priimti tarptautinį turnyrą. Jų Lietuvoje iki galo nepakanka, tad tenka „skolintis“ iš užsienio.
Pavyzdžiui, „Vitas Gerulaitis Cup“ dirbs aštuoni bokštelio ir 35 linijų teisėjai – anot R. Grušo, maždaug du trečdaliai jų bus užsieniečiai.
„Teisėjų atvyks iš įvairių Europos šalių, o mūsiškiai turės progą pakelti savo kvalifikaciją, kad ateityje patys galėtų pakeisti kolegas iš užsienio. Šiuo aspektu po kiekvieno panašaus turnyro jaučiamės vis stipresni.
Taip pat labai padeda savanoriai, kurių „Vitas Gerulaitis Cup“ bus apie 30. Mūsų, organizatorių, yra dar dešimt žmonių, taip pat 65 kamuoliukus paduodantys vaikai“, – už turnyro sėkmę atsakingą komandą vardijo LTS prezidentas.
Rengti antrą „Challenger“ turnyrą vasarį nuspręsta gana spontaniškai, sulaukus ATP paskatinimo po spalį lietuvių iškepto pirmojo blyno.
„SEB arenos“ koridoriuose jau pasigirsta kalbų ir apie ATP-250 serijos turnyrą, į kokius nespjauna nė pasaulinės teniso žvaigždės. Bet, R. Grušo nuomone, tokio renginio Lietuvoje gali prireikti palaukti kad ir dar 13 metų.
„Vasarį į Vilnių atvažiuos bent trys įvairių ATP departamentų vadovai, diskutuosime dėl ateities. Pamalonina, kai žaidėjai atsiliepia, jog pagal sudaromas sąlygas esame verti stambesnio turnyro, tai įkvepia pamąstyti. Bet tuo pačiu visi suprantame, kad čia jau kalba eitų apie kone milijono eurų biudžetą.
Ir dar labai svarbu turėti vietinių herojų. Tarkime, E. Butvilo pergalė praėjusį savaitgalį – geriau nesuplanuosi. Jeigu dabartinis mūsų jaunimas pakils iki atitinkamo lygio, atsiras visai kita prasmė organizuoti tokio masto renginius. Kol kas mums labiausiai rūpi turėti stabilų kalendorių bent keleriems metams, kad pradėtų vystytis tradicijos“, – samprotavo R. Grušas.
Beje, viena lietuviško teniso tradicija nutrūko per COVID-19 pandemiją – daugiau neberengiamas Prezidento taurės turnyras, kurio ištakos siekė 1931 metus. Pasak LTS vadovo, svarstoma jį atgaivinti arba šiltuoju metų laiku grunto aikštėse organizuoti tarptautinį moterų turnyrą.
Per maži įvedinėti savo tvarką
Per du Vilniuje pastaraisiais mėnesiais vykusius turnyrus raketėmis mojavo 34 valstybių žaidėjai iš visų šešių žemynų.
Bet dvi vėliavos „SEB arenos“ palubėse nebuvo pakabintos.
Kitaip nei daugumoje kitų olimpinių sporto šakų, tarptautinės teniso organizacijos pernai prasidėjus karui Ukrainoje neužtrenkė durų Rusijos ir Baltarusijos sportininkams, kurie startuoja kaip neutralūs atletai. Abiejų agresorių šalių tenisininkų atkako ir į Lietuvos sostinę.
Spalį čia laimę mėgino rusai Bogdanas Bobrovas (ATP-453) ir Savrianas Danilovas (ATP-736), baltarusis Ivanas Liutarevičius (ATP-787), tik nė vienas iš jų neperkopė kvalifikacijos slenksčio.
Praėjusią savaitę atrankos neįveikė baltarusiai Aleksejus Maciušas (ATP-1644) ir Danilas Petrovskis (be reitingo), o pagrindiniame turnyre pasirodė jų tautietis Aleksandras Bulickis (ATP-909) ir rusas Kirilas Kivaciovas (ATP-690).
Pastarajam sekėsi geriausiai, kol pusfinalyje kelią užkirto E. Butvilas.
Neskaitant išimtinių atvejų, Lietuva į savo teritoriją nebeįsileidžia nei Rusijos, nei Baltarusijos piliečių – tad kaip Vilniuje apsilankyti pavyko tenisininkams iš Ukrainą užpuolusių šalių?
„Kalbant konkrečiai apie K. Kivaciovą, jis jau septynerius ar aštuonerius metus gyvena Italijoje, panašu, kad ten yra laikomas rezidentu ir gali laisvai keliauti po Šengeno erdvę. Pasižiūrėjome jo dosjė – matyti, kad jis šiuo metu gana aktyviai dalyvauja turnyruose ir kitose Europos šalyse.
Apskritai daug žaidėjų iš Rusijos gyvena ir treniruojasi kur nors Monake, Ispanijoje ir t.t. Turbūt kiti mūsų turnyrų dalyviai iš Rusijos ar Baltarusijos atvyko panašiais keliais“, – svarstė R. Grušas.
Jo žodžiais, Rusijos ir Baltarusijos žaidėjai varžytis į Vilnių keliavo „patys prisiimdami riziką“.
„ITF ir ATP vadovams esame aiškiai pasakę, kokia mūsų valstybės politika, įspėję, kad mes netarpininkausime jokiais klausimais, susijusiais su Rusijos ir Baltarusijos tenisininkų atvykimu.
Savo ruožtu, ATP ir ITF yra informavę visus žaidėjus apie šią situaciją, tai yra palikta jų pačių rizikai. Tenisininkai žino, kad gali būti deportuoti iš Lietuvos“, – teigė LTS prezidentas.
Neskaitant kelių vardinių kvietimų, teniso turnyrų dalyvių sąrašai nepriklauso nuo organizatorių – licencijuoti žaidėjai registruojasi patys per specialią sistemą.
„Nei mes juos kviečiame ar agituojame, nei ATP ar ITF – tiesiog būna registracijos terminas, ir kas nori, iki to laiko užpildo paraišką. Vėliau tam tikrą laiką ją dar galima atsiimti – per savaitę leidžiama žaisti tik viename turnyre, o registruotis galima į penkis ar šešis. Atėjus metui tenisininkai išsirenka optimaliausią sau variantą, kur važiuoti.
Organizatoriai savo nuožiūra nieko išbraukti negali, visos vietos pagrindiniame turnyre ir kvalifikacijoje išdalinamos pagal reitingą. Organizatorių prerogatyva yra tik vardiniai kvietimai, kurie dažniausiai atiduodami vietiniams žaidėjams arba, kaip kartais darome mes, jais keičiamasi su kaimynais“, – aiškino R. Grušas.
Tiesa, seniausio planetoje Vimbldono turnyro organizatoriai pernai nepasibodėjo viršyti įgaliojimų ir labiau paisė Jungtinės Karalystės vyriausybės rekomendacijų.
Nesutikus į Vimbldoną priimti rusų ir baltarusių, ATP, WTA ir ITF atsakė beprecedenčiu sprendimu išbraukti labiausiai vertinamą turnyrą iš savo reitingų sistemų. Tad čempionais pernai tapę serbas Novakas Džokovičius ir Kazachstanui atstovaujanti Jelena Rybakina taškų sąskaitos nepapildė.
Lietuvoje Švietimo, mokslo ir sporto ministerija taip pat yra rekomendavusi sporto federacijoms nutraukti bet kokius kontaktus su Rusija ir Baltarusija.
Vis dėlto lietuviams, R. Grušo teigimu, lygiuotis į Vimbldoną nėra kaip.
„Šita tema daug diskutavome, bendravome su Ukrainos teniso federacija, buvome pasiruošę tam tikrą deklaraciją. Reikalas tas, kad ne mes sugalvojome, jog Rusijos ir Baltarusijos žaidėjai be vėliavų gali dalyvauti turnyruose.
Kadangi tie sprendimai priimti aukščiausiu lygiu, mūsų griežtas tonas realybėje tiesiog reikštų, jog Lietuvoje nebūtų jokių turnyrų. Juk mes – ne Vimbldonas, negalime pasiūlyti 50 milijonų eurų premijų, kad tenisininkai čia atvažiuotų pažaisti nereitinginiame turnyre.
Taip, mes nesidžiaugiame, kad tarptautinės organizacijos nesiryžo visiškai uždaryti durų Rusijos ir Baltarusijos sportininkams. Bet jei pabandytume įvedinėti savo tvarką, pasauliniu mastu tai vis tiek nieko nepakeistų. O mūsų sportininkai nukentėtų labai stipriai, pavyzdžiui, E. Butvilas praėjusį savaitgalį nebūtų gavęs 15 ATP taškų“, – svarstė LTS vadovas.
Beje, trijų turnyrų teniso maratoną Vilniuje papildo ir du Daviso taurės mačai.
Praėjusį rugsėjį Lietuvos rinktinė namuose įveikė Egiptą ir vasario 3-4 d. taip pat „SEB arenoje“ susigrums su Pakistanu dėl patekimo į antrą pagal pajėgumą varžybų divizioną.
