Tokie jaunosios tenisininkės pasiekimai neliko nepastebėti, ir Kentukio universitetas pasiūlė A. Paražinskaitei stipendiją. Lietuvė susiviliojo ir nusprendė studijuoti JAV, o profesionalus tenisas buvo atidėtas į šoną.
„Be abejo, treniruotės Amerikoje nebuvo tokios intensyvios kaip profesionaliame tenise, tačiau svarbu yra tai, kad per visą tą laiką aš nebuvau padariusi jokios pauzės. Visąlaik treniravausi, kitus treniravau, o praėjusiais metais pajutau, kad dar galiu prasimušti. Jei yra šansas, privalau bent pabandyti juo pasinaudoti“, – sakė dabar jau 24-erių sulaukusi žaidėja.
Nuo mažens Balžeko teniso akademijoje augusi Akvilė po pauzės vėl sugrįžo, kaip pati sako, į šeimą, kurioje visada buvo laukiama.
„Šis Akvilės sprendimas yra didžiulė paskata. Juk po Akvilės nei vienas lietuvis tenisininkas ar tenisininkė nepasiekė nieko panašaus į devynioliktą reitingą pasaulyje. Net jei tai jaunių reitingas.
Jau girdėjau pasakymų, kad Akvilė prarado per daug laiko. Aš jiems atsakiau, kad ateitų į jos treniruotes. Greitis, technika, judėjimas, sprendimų priėmimas – visa tai ji turi, todėl neturiu nė menkiausių abejonių dėl jos galimybių patriukšmauti“, – sakė akademijos vadovas ir pirmasis A. Paražinskaitės treneris Arūnas Balžekas.
Pagal įsipareigojimus, sausio viduryje tenisininkė grįš į JAV, kad užbaigtų magistro studijas bei tuo pačiu universiteto komandoje sužaistų paskutinį sezoną. Iškart po to ji vėl keliaus į Lietuvą.
„Tokių pavyzdžių, kai tenisininkai į profesionalų sportą žengia po studijų, yra labai daug, todėl turėdama tokį potencialą, Akvilė niekur nevėluoja. Aš nesakau, kad tikrai mes užkariausime pasaulį, bet manau, kad ji turi dideles galimybes pabandyti tai padaryti.
Jaunystėje jai šiek tiek trūko pasitikėjimo, tačiau dabar ji subrendo ir suprato, kad gali. Ir, svarbiausia, nori. Mūsų užduotis – padėti pasiekti tuos tikslus“, – sakė Remigijus Balžekas.
